šaltis reikšmė
Kas yra šaltis? šal̃tis sm. sing. (2) K, Š, Rtr, DŽ, KŽ, šaltỹs (4) KŽ 1. SD111,83, SD157, Ch22PvK11,27, H, R, MŽ, Sut, I, N, M, L, LL13,90, Š šaltas, žemos temperatūros oras (atmosferos sąlygų būsena): Stiprus, skaudus, smarkus, spiginamas šal̃tis NdŽ. Skaudus (didis) šaltis KI471. Peršus šal̃tis atprėsko J. Pasiutiškas šaltis LKGI559. Ka didis šal̃tis yr, pasikūrinam dusyk LKT138(Nd). Sausas šal̃tis yra lengvus Erž. Žiemą šal̃tis didžiausias, nėr kur dėtis Kli. Ilgas tas šaltis y[ra] Lks. Ne tiek to nūnai šalčio, kiek pagelo K. Šiandie gali šal̃čio būtie Grv. Šal̃ty žiemą reikėj[o] visa daryt Rod. Išvežė [ligoninėn] su šalčiù (žiemą), parsiveža vasarą Lel. Šal̃tis per žemę eina Nmč. O langai sprindiniai apmūryti – šal̃tis didžiausis Krž. Gryčios vidu[je] buvo baltos sienos nuo šal̃čio Mžš. Vėl buvo tokie metai, kad užėjo toks šal̃tis – apledino varpas Kp. Tris mylias parvažiavau šitokiu šalčiù Ėr. Šiandie šal̃tis jau atpuolęs Mžš. Šį vakarą atkrito šal̃tis, nebe šal̃čio oras Krš. Šal̃tis atsimetęs, atsimetėjęs, atsileidęs KI675. Šal̃tis atsimetė – subjuro orai Dkk. Daba jau atlyžo šal̃tis Jnš. Jau šal̃tis pradeda atsimestie KlbII13(Lkm). Ryt sąvartai, gal šal̃tis kris Tvr. Šal̃tis atkrito Skr. Šal̃tis plyšo Grž. Šal̃tis sprogo Kv. Šal̃tis greičiau atsibosta negu šiulma Ktk. Šal̃tis nemyga Grv. Nuo šal̃čio ūkai daros Jrb. Sienos piška nuo šal̃čio J. Ka pradėjo šal̃tis piškyt Jrb. Šal̃tis kad spirgina, net tvoros braška Vad. Šal̃tis akis merkia Sml. Vėjas įpučia šal̃tį NdŽ. O šaltis – net treška, net skyla žemė V.Piet. Kad [žiemą] papleškina šal̃tis – geresnė vasara, be lietų Mžš. O sniego daug, o šal̃tis – kur tik tvoros, tai tik šaudo! Dg. Ją (žemę) padangių šaltis pagavo Mš. Šal̃tis kaitina ne juokais Grž. Kad čiupo šal̃tis! Krs. Kiaurai párėjo tas šal̃tis Jrb. Ale kas y[ra] šal̃tis be kelnių Rt. Seniau žmonės ir šal̃čio nebijodavo Antr. Šal̃tis jam kaulus laužo KI471. Vai, ir šaltis, net kaulus ėda V.Krėv. Šal̃tis dvasią ima, traukia NdŽ. Vos išėjau, ir šal̃tis pervėrė Rdd. Aš bijau labai šal̃čio rankosna Stk. Mun buvo iš šal̃čio ta ranka pasigadinusi Mžk. Šal̃čio bijau kap bulvė Dkš. Manę šal̃tis bijo Ker. Ir nė šal̃čio nebijo, nė šilimos, i nėmaž neskauda [kojos] Sd. Prie šal̃čio pripratus – sveika mergica Jd. Nuo šal̃čio sugrubę pirštai NdŽ. Jis iš šal̃čio sustipęs, sustyręs KI471. Panagės iš to šal̃čio pateka Rt. Nuo šal̃čio visokios ligos Jrb. In pabaigą sėja lubinus, jiej šal̃čio bijo Kpč. Šal̃čio nejautimas MedŽ49. Šal̃čio gumbas (patinimas nuo šalčio) KI471. Šal̃tis ne šal̃tis – šitokiu (plonu drabužiu) vaikščiojau Rod. Šaltin metė Zt. Kap paleido šalčiù, tai tėvulis apsivilko kailiniais Al. Šaltis Birbautą (upelio pavadinimas) sutraukė Aln. Bulbos viršuj, ir apgavo šal̃tis Klt. Mėlynės žydėjo, ale šal̃tis nukando žiedus, ir nebus uogų Ktk. Raudoni stulpai [šalia saulės] – pryš šal̃tį Skdv. Gandras dėl šal̃čio išleka, dėl žiemos Kin. In šal̃čio lenda katė pirkion Klt. Šal̃čių pramonės su ledais sugaišti pagavo K.Donel. Vištos kutenasi – bus šal̃tis Lz. Kad šal̃tis nustotų, reikia suskaityt dvylika plikių, ir nustos šalt (juok.) Pn. Metas ... žiemą ... piktas dėl vėjų ir šal̃čio DP39. Šal̃tis neiškenčiamas ir smarvė negirdėta DP527. Pakolei žemė stovės, neliausis ... šaltis ir karštis BB1Moz8,22. Karštybės saulės niekad nebijosiesi, nei vėl šalčio mėnesyje PK91. Šalčiùkas, šalteliùkas NdŽ. Tai šaltelis! O ką, riečia jus į ožio ragą, mažiukai? J.Balč. Tai šaltẽlis – jau baigiu stipt Prn. Šiandien po naktie bus šalčiùkas Grv. Šalčiùkas užbėgo už akių toks ankstyvas Vlkv. Kap šaltė̃lis gniužteria! Rod. Tai šaltelis ir uvėrus an darbo – dieną naktį darbuja Kpč. Buvo užšalę klanai par tą šaltẽlį Mžš. Priešu šaltẽlį žemė tik razplėšta, zelionkų stovi pridygę Klt. Šaltùkas kad spusterė[jo], tai pusės sodo neliko Pns. Tai paspaudė šaltùkas! Vrn. Gal kiek nor šitas šaltùkas atsimetė̃s Lš. Paukščiai parlėkdami parneša šaltùką (paukščiams parskridus truputį atšąla) Vrn. ^ Kad tave šal̃tis! (keik.) Aln. Šaltis gydo tinginius LTR(Pg). Badas mokina dirbti, šaltis bėgti KrvP(Mlt). Šaltis ne brolis – gena į vidų PPr234. A šalčiù, a badu? (klausiama, kai žmogus pargriūva) Slnt. Del dėdės ir šalčiù, ir badu Trgn. Šal̃ty gimęs karščio nebijõs Klt. Koks čia šal̃tis, ka nelyja Plv, Erž. Devyniais kailiniais, labai šalčio bijo (svogūnas) LTsV485(Šl). ║ šaltas oras (oro dujos), šalto oro srovė: Pamatus žemiums apkasa, kad šal̃tis neitų [į trobą] Krž. Šaltis eita nuo vandens lauk LKT146(Nd). Uždaryk langą: vėjas duoda vidun, kam gi čia reikia to šal̃čio leist Mžš. Klumpės šal̃čio nepraleidžia, neprišalau kojų Eiš. Įnešė didelius kailinius, pilnus šalčio J.Balt. Lietus šalčiù išeina (kai atšąla, gali ir nelyti) Aln. Ar čia šalčiù išeis, ar lis? – Lietus gali šalčiù išeit Pv. Šalčiù išejo visa kas (buvo labai šalta, ir niekas neužaugo) Klt. Audinių ardymas šalčiù MedŽ127. ║ šaltas metų laikas: Sutrauksiu šaltin (paliksiu šaltam metui) E. 2. N, K, NdŽ šaltumas: Šal̃tis vandens – penkias minutes neišstovėtum Vn. Butelis plyšta nuo karštumo ir nuo šal̃čio JnšM. Šal̃čio tai nešaltas oras KzR. Šal̃čio ne tei daug – šeši septyni laipsniai Trk. Šal̃čio nešalta Skr. Jis pajautė lengvą geležies šalčiuką rš. 3. įšalas: Kaip šal̃tis išeis, pradėsma arti su žambiais Gd. Amžinas šaltis apsaugojo nuo gedimo genčių vadų kūnus drauge su jų žirgais sp. 4. KŽ, Krs šiurpulys, drebulys (sergant, peršalus ir pan.): Šiurpulys (šalčio krėtimas) MedŽ24. Šal̃tis baisiai krečia, purto NdŽ. Drugio šal̃tis KI437. Man jau dvėstinoja ateina – šaltis krečia visą Aln. Teip ema šal̃tis, ka ben nesirgčio End. Šal̃tis visą gnaibo, jau gal sirgt reiks Klt. Pradėjo šal̃tis, karštis imti Šts. Muni šaltis kreta – virpu Dr. Jokio skaudėjimo neturiu, tik šal̃tis krečia Sutk. Kai sulyja, tai šal̃tin krečia Vlk. Šal̃tis purina – sirgsu Vkš. Vaikas serga, šalčiu dreba Žem. Par žiemą menka buvau: šal̃tis ėdė sau muni, i gana LKT106(Lkv). Šalčiù netveria, dreba kaip apušės lapas Ėr. Perdie (per dieną) išdrebėjau šalčiù Prn. Visa drebėdama šalčiu ir badu, slinko ji toliau J.Balč. Vaikšto šalčiu pašiurpus, pusnuogė Vlkj. Kai šąla, nemožna iškęst šalčiù Ds. Senyn labiau ima šal̃tis Klt. ║ DŽ, NdŽ šiurpas, drebulys (ppr. iš baimės): Šal̃tis parejo par kūną LKT116(Žlp). Eidavau miškan, nupurtindavo šal̃tis – gyvatė! Ob. Tas jojo pasakymas muni nukrėtė, nukrėtė toks šal̃tis Gr. Gaunu laišką, tai mane ir šal̃tis nukrečia Vdžg. Šaltis nubėgo Juzos nugara J.Balt. Šaltelis nusmelkė nugarą, pagalvojus, kad jam miegant kažkoks tipas įsitaisė šalia J.Avyž. Karštis nepriderančios meilės ir šaltis nederančios baimės DP358. 5. prk. abejingumas, nenuoširdumas: Pirmą kartą tarpe jų (motinos ir sūnaus) padvelkė toks šaltis J.Paukš. Dalis eilėraščių ... sausoki, dvelkia racionalistinių išvedžiojimų šalčiu rš. Anelės žodžiai padvelkė šalčiu rš. Dainius jos balse pajaučia šaltuką V.Bub. ║ nenuoširdžių santykių sukeltas nemalonus jausmas: Vienumos šaltis supa mane S.Nėr. Išėjo, išsinešdamas širdyje kraupų šaltį J.Avyž. ◊ blẽzdingų šal̃tis vėlyvas atšalimas: Tada jau buvo blẽzdingų šal̃tis Vgr. šal̃tis pérėjo per káilį (šìrdį) išsigando: Dėl to klausimo šaltis jai perėjo per kailį Žem. Šal̃tis par šìrdį párejo Lk. šal̃tį pagriẽbti (pagáuti NdŽ) peršalti: Kur aš tą šal̃tį pàgriebiau? Rs. Pagavaũ šal̃tį: nosis bėga, kosčiu, čiaudžiu Rs. šal̃tis pàgriebė peršalo: Moterė man' i barė, sako: neik, da šal̃tis pagriẽbs LKT277(Tr).