šaltumas reikšmė
Kas yra šaltumas? šaltùmas sm. (2) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ; RtŽ, J, M, LL90, L → šaltas: 1. Prismala vasarai [miltų], an dugno indeda švarų akmenį, kad nesudegt, nesupelėt, šaltùmo turėt Alv. ║ Tokio šaltùmo oro, gal iš peklos! Všn. Kurgi tokio šaltùmo [oru] bus perkūnija?! Mžš. Vakar gi vakaro šaltumė̃lis, o jis nusidraskė vìsa Slm. O šio rudens nakčių šaltumėlis! Pt. ║ Kaip tik vėjis rytys, gryčia baisi šaltùmo Mžš. Visi suvažiavom, o langai ažbaubėję (užšalę), o pirkios šaltùmas! Ml. Langai kiauri – šaltùmas! Trgn. ║ Ėgi tavo nagų (pirštų) šaltumė̃lis! Ds. 2. Jau šaltùmo tai šalta Rdš. Šaltùmo nebet šalta (labai šalta) Ktk. 3. Šaltùmo tai nešaltos būt stubos Gž. ║ Baisus tų čevarykų šaltumė̃lis – kaip ledai! Pc. 4. šaltis: Šitas šaltùmas bus gal visą vasarą Klt. Šitam šaltumè i tris litras duoda [karvė pieno] – gana Klt. Nuog šaltùmo arkliai padvesia Ppr. Vienas viščiokas knapterėjo par šaltùmą Kp. Linus šukuoja ir verpia par patį šitą šaltùmą Skp. Be pečiaus dabar negyvenčia – bijau šaltùmo Skp. Kap anys išturi šitokiam šaltume basi? TDrIV286(Prng). Galiam apsirgt nuog tokio šaltùmo LKT360(Vvs). Kap šaltumù išgyvent, ai kad jį! Str. Navatnas čia šaltumė̃lis! Pc. 5. L, NdŽ → šaltas 11: Proto šaltùmas BŽ598. Iš nelaimės išsigelbėjau tik savo šaltumu ir susivaldymu rš. Prie darbo žmogui reikia kraujo šaltumo rš. Vėlesniuose jo portretuose, ypač sukurtuose ištrėmime, to šaltumo nebėra rš. 6. L, NdŽ, KŽ → šaltas 12: Karalienė pastebėjo tą mano šaltumą ir tuoj, kai jis išėjo, klausė priežasties, kodėl aš taip pasielgęs J.Balč. Įkyrėjo jam Grėtė su savo įnoriais, su savo šaltumu I.Simon. Lytinis šaltùmas MedŽ213.