šaltas reikšmė

Kas yra šaltas? šáltas, -à adj. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ, -a (1); SD111,83,216, SD157, R, MŽ, Sut, I, N, M, L pršn. karštas, šiltas. 1. kuris žemos ar palyginti žemos temperatūros: Įbridau Lėvenin – dievuliau, kad [v]anduo šáltas! Kp. Skarytę sulankstuodavo, į šáltą vandenį suvilgydavo i galvą suverždavo [nuo skausmo] PnmŽ. Šáltas pienas nesveika į vidurius tuščius Rs. Jeigut šáltas [smetonas] būs, ta sviestas pasidaro, o jeigut šiltas būs, ta kastinis Kv. Vanduoj šáltas, net dantis gelia, kai geri Mrc. Tu žinai, kad kosti – tokį šáltą vandenį geri, kai geležinį! Iš. Dantys svemba, bijo šaltalèsnio valgio Nt. Burna reikia praust šáltu v]andeniu, tada raukylų nėr Klt. Čia keliukas, čia pėdžiukas, o čia šáltas [v]andeniukas (sakoma žaidžiant su vaiku) Dbg. Šiltu šaltu nuprausė, plonu baltu nušluostė LMD(Sln). Gal yr šálto (nevirinto) [v]andenio? PnmR. Žemė šaltà (dar neįšilusi) – ar sklepe, ar lauke bulba (nedigs pasodinta) Klt. Purškia šaltas lietus Ėr. Basa perlėkiau, pieva šaltà, tai dar̃ dega kojos Pv. Saulė karšta, o vėjis šáltas LKT125(Trg). Tirpsta šaltas sniegas, nušvitus pavasario saulelei V.Krėv. Rūkyti dešras reikia tik šaltuose dūmuose (15•C) rš. Šáltūs dūmai – gerklėj kartu Ob. Ir pučiant šaltai šiaurei, vanduo pavirsta ledu BBSir43,22. Šviesi saulė teka, šaltà rasa krinta JD325. Žvengia žirgelis šalto vandenėlio, verkia mergelė rūtų vainikėlio LTR(Rod). Prašysiu tėvelio, prašysiu širdelės, kad nueitų, kad parneštų šaltaus vandenėlio LTR(Ktv). Kuris norint duotų kuriam ižg mažiausiųjų tarnų jo kaušą šálto vandenes DP290. Pagirdys vieną iš tų mažųjų sūdeliu šalto tikt vandenio Ch1Mt10,42. ^ Mes pas jį nei šálto vandenio neatsigėrėm niekad, o jis pas mus pririjęs visada buvo Pv. Su juo kalbėt, tai reikia pirma šálto vandenio atsigert (turėti kantrybės) Lš. Kaip šaltu vandeniu perpiltas, Pundulevičia, patylėjęs valandėlę, vėl prabilo Žem. Kas nudegė liežuvį karštu, tas į šaltą puta S.Dauk. Šiltu nusiplikęs, ir šaltą pučia Nj. Karšto nudegęs, šáltą puti Pžrl. ║ kurio žema vandens temperatūra: Šaltoji versmė GTŽ. Po ta liepa, po žaliąja, šalts šaltenelis, gilus Dunajelis StnD7. Tę šaltàsis šaltinėlis, tę seselės burnas prausė JD331. šaltaĩ adv.: Kur tas šaltinėlis, ką šaltai tekėjo? LTR(Rmš). ║ I kuriam būdingas žemos temperatūros oras (apie paros ar metų laikų orą): Vakar buvo labai šaltas oras KlbVI104(Mlk). Nor ir šáltūs orai, bet giedrūs Krs. Kad vė[ja]s iš rytų, šaltèsnis oras, lytaus menkiau Pšk. Per lengviai buvau apsisegęs, o šáltas buvo oras Dv. Buvo šaltà, vėjuota diena Vkš. Šaltà diena, net medžiai šarmoja Dkš. Uogos, ka šáltos dienos buvo, nenora augti Šts. Po tų šáltų dienų gal stos šiltesnė Plng. Aš tik kosčioju iš tų šaltų̃jų rytų Ms. Nū tų šaltų̃jų metų neliko ąžuolų Krž. Tų metų žiema buvo didžiai šaltà Plšk. Žiemos šáltos, atodrėgio neesti – nesudrėgena sniego Antz. Dieną karšta, ė naktys šáltos Aps. Rudenį šáltos naktys, neužmiegsmi Rod. Į vakarą debesikės buvo pradėjusios kilti, o naktis buvo šaltà LKT107(Tt). Pavasaris tokis šáltas Dgp. O paskui ateis darganotas ruduo, šaltas drumzlinas lapkritis rš. Žiema šaltà, tai vasara šilta Mšk. Jei leduose užgriaudžia, tai šaltà vasara būna Vlk. Jeigu varlių nerštas šáltas, tai žuvų šiultas Aln. Kad Kalėdos šáltos, tai Velykos baltos Kair. Negali stygoti, taip šaltà šaltà esanti lauke J. Šiandien šaltà K. Pirmiau negraži buvo, paskiau šaltà – ir nevažiavau Erž. Nėr teip šálta, tik baisus vė[ja]s Gršl. Gatavai jau apkyrėjo, baisiai šaltà y[ra] Kl. Kiek y[ra] šilta, nu ryto toki šaltà buvo Trk. Nešaltà: vėjo nėr, biskį tik į langus įkibę (kiek apšalę) Jrb. Kad šaltèsnė, vėsesnė, geriau vaikščioti Užv. Tokio[je] šaltõ[je] kur važinėjys po Palangą Trš. Rudenį visai šaltõ[je] numirė Erž. Tokiame šalčiáusio[je] langas atdaras lig galo Krš. Šaltóji buvo tokia žiema, nušalo bulvės Plv. Ak tu rūtele, rūtele žalioji, tu nežinai šaltos žiemos, šalto rudenėlio LTR(Čb). Užpuls tave, rūtužėle, šaltas rudenėlis LTR(Ktv). Šaltà žiemelė, šálts rudenėlis, jok, bernužėli, rinktis mergelės DrskD83. šálta n.: Saulė až debesio ažėjo, ir šálta KlbX132(Mlk). Buvo užeję šàlta Ktk. Šálta, kaip ir jau rudenį Dgč. Dieną jau indienoja, nešálta Pv. Šálta labai bit Zt. Da šálta, kur ta pempė dings: jai badas, maisto neturi Vlkv. Kap šálta, tai iškūrinam Lt. Šálta yra, aš einu, virpu, drebu Nv. Šálta lauke, mano rankos kaip geležinės buvo Snt. Kap išgeni, šálta, tai tik bėgi an saulukės, kur rasos nėra Kpč. Popiet nebuvo šálta, o dabar – dantis kalenk Dkk. Nėr kur dėtis, kaip šálta Ėr. Šálta, rodos, mėsa nuo kaulų atkris Vlkv. Tai šálta: gali terbą ant nosies kabinti Onš. Ir sena avis pirkioj, kap šálta Asv. Nueis lietus, ir bus šálta Rod. Kol šálta rasis, da[r] užaugs viščiukai Krž. Šalčiaũ darosi KŽ. O tarnai ir slūgos stovėjo sukūrę ugnį iš anglių, buvo nes šalta, ir šildės Ch1Jn18,18. Pas mum prie durpyno tai vis šalčiaũ Krs. Pas mus kai tik ricieliai, tai šalčiáusia Erž. šaltaĩ adv. K, Š, NdŽ, DŽ; SD237, Sut, N: Dega ir šaltaĩ Sv. Šaltaliaũ kruopelę LKT392(Brs). Šaltèst LKKXVIII166(Zt). šaltỹn adv. Š: Šaltyn eiti K. Jau orai šaltyn eina Jnšk. Pradės eit gi šaltỹn, negi vis bus teip gražu Mžš. ║ kuriam būdingas atšiaurus klimatas: Vėjas pučia iš šálto krašto Lz. Mes esam iš šálto krašto Rsn. Varnos atkreipia snapus in šáltą kraštą Pls. Parvežė iš šaltų̃jų kraštų Slnt. | Šalčiausia respublikos vieta yra Druskininkų bei Varėnos rajonuose rš. ║ kuriame žema temperatūra (apie neapšildytą ar nešildomą patalpą): Tai sėdėk, ka nori, šaltam̃ trobo[je] LKT100(Krtv). Aš pas tokį ūkininką buvau, tai tokio[je] šaltõ[je] kamaro[je] miegojau Mšk. Kolei dega malkos, tai šiulta, a kaip tik sudega, ir šaltì visi pakraščiai Ant. Neškim mėsą kur in šaltèsnę vietą, ba mėsa suges, ir neturėsim ką valgyt Lš. | prk.: Dabar pardavėjas jau sės į šaltą vietą (į kalėjimą) rš. šálta n.: Utata kaip šálta! Mlk. Šálta pas mum žiemą gryčioj PmnR. Dienadaržis tai be jokių grįslų, be jokių lubų, ir šálta kai žiemą Kp. Šalta kaip kalvėj LTR(Šll). Ir eis visi į pirtį gulti, šálta, žinai, būdavo kitur, o pirtis ta šilta Vž. Kap šilta, tai ir vilna gerai verpt, leidžias, o kap šálta, tai tokis tę verpimas Pv. Pirkioj šalčiaũ kap darže Ml. šaltaĩ adv. Mžš: Šaltaĩ rūgęs [pienas], tai ir skystas Pv. Išnešt, šaltaĩ padėt mėsa – kai šiulta, greit genda Ktk. Sviestas šaltai stovėjęs, tai toks stipresnis Srj. Vištos šaltaĩ tupi, nededa kiaušinių Ėr. A nešaltaĩ y[ra] gulėti? Trk. Laiko savaitę išnešę [numirėlį] į daržinę ar į vazaunę, kur šalčiaũ Lc. ║ sukeliantis žemos temperatūros pojūtį (palietus): Griena, griena apie kaklą ir suėmė ranka, labai šalta ir minkšta LTR(Slk). Rankos šáltos kaip ledas Jnš. Šaltas kaip šaltenio vanduo LTR(Krtn). I visa liga prasidėjo iš tos nosės šaltõs Ms. Prie ko aš prisiglausiu? Glausčiaus prie akmenėlio – akmenėlis šaltas, glausčiaus prie medelio – medelis šakotas (d.) Plv. Šaltas ledelis, našlelis šaltesnis LLDII481(Klt). Šáltas kai varlė An. ^ Patėvio yra šaltos rankos Str. Šaltos rankos – bagotas (sakoma sveikinantis, jei ranka nešilta) LTsV837(Kp). Našlio sonas">šonas vienas šaltas LTR(Prng). Kap aš šaltas žmogus (bijau šalčio), tai dvejom pirštinėm Db. 2. šálta n. apie būseną žmogaus, nemaloniai jaučiančio žemą temperatūrą: Oi, man kaip šálta, drebulys pakratė Grv. Senam tai jau šálta Nmč. Paklote pas duris žukalta, kad nebūt šálta kojosna Pls. Pirštinių reikia in rankų, kad nebūt šálta rankomi Dv. Iš ryto rasa – kojom šálta Vdn. Šàlta man šitai kojai, sąnariai skauda – suka Dg. Ausysna šálta LKT357(Dv). Šálta kaklan – reikia penkiolika lopinių susrišt, tai bus šilta Pls. Rankom šálta, tai i visam šálta Ėr. Kai nieko nedirbi, stovi dykas, tai i šálta, o kai bėgioji, dirbi, tai gerai Jrb. Šálta buvo gulint Ėr. Iš sopulio ir karšta, ir šálta Btrm. Ateit žiemelė, šalts rudinelis, šalt mun vienam gulėti D64. Munie y[ra] šálta pri krašto, aš noriu gulti pasienė[je] Krt. Į lauką išvažiavęs – palikę rankom šalta Sln. Šálta kojoms mums stovėti JD311. Jam daug šalčiaũ žiūriant, ne man aviant Skp. | prk.: Jis buvo išbalęs, nuo niūraus, kažką slepiančio žvilgsnio darėsi šalta J.Avyž. ^ Plikam visur šalta PPr274. Bėda biednam, šalta nuogam LTsV189(Šmk). Be karvės pasninkas, be avies šalta LTsV198(Grk). Neapklosi kito, kai pačiam šálta An. Juo šalta, juo bėga J.Jabl. O kad tavie šiltą dieną būtų šálta! (toks piktas linkėjimas) Lpl. O kad tau šalta paliktų! Sln. Kad tau šalta būt! VP21. 3. nelaikantis šilumos, nesandarus (apie patalpą): Šaltà mūsų gryčia: kad ir kūrenk, šalima išeina Jnšk. Ka vėjai y[ra], jug šaltà ta troba tavo Žeml. Ir teliukus pirkioj turėdavo, kap šáltūs gurbai Aps. ║ neapsaugantis nuo šalčio (apie drabužį): Šaltà, išsinešiojus skarelė Klt. Pirštinės retukės, šáltos Vlkv. Tos pirštuotos pirštinės šaltèsnės, jos šilumos ne teip turi Bsg. | Kalėdinos (žiemą nukirptos vilnos) šiurkščios, šáltos Aln. šaltaĩ adv.: Kam teip šaltaĩ apsitaisęs? Grž. ║ duodantis mažai šilumos, nekaitrus: [Skirpsto] karštos malkos, alksneliai kokie tai šaltì LKT224(Bb). 4. darantis atšiaurumo įspūdį: Pro atšilusią properšėlę stiklo kamputyje spingso šalta saulė V.Bub. Danguje blizga šaltas mėnulis rš. Tuščiame danguje ryškiai švietė šaltos žvaigždės rš. Dangumi monotoniškai plaukė melsvi, šalti debesys rš. Žvaigždės melsvėjo šaltame danguje rš. Mėlynos ir žalios spalvos daiktai atrodo šaltesni negu raudoni ir oranžiniai rš. Tavo akių žvilgesį šaltą aš atsiminsiu visados S.Nėr. šaltaĩ adv.: Jo akiniai blizga šaltai ir melsvai, kaip ledas rš. 5. tarsi sukeliantis šaltumo, šalčio pojūtį: Šáltas kvapas šaltamėtės Kvr. Šáltosios mėtos: kap atsikandai – šalta šalta burnon LKKXIII140(Grv). Šaltója druska karvei daug mačija Alks. Patalas šaltas ir nemalonus rš. Aš kasu, i šáltas prakaitas nupylė Pln. Pamačius šautuvą, išpylė šáltas prakaitas Jnš. Prakaitas šáltas cap cap cap nuo kaktos žemėn bėgo Slk. Išbertas šalto prakaito, kantriai sukandęs dantis, senis vos stūmėsi pirmyn P.Cvir. | Šaltas šiurpas nubučiavo jauną veidą S.Nėr. Būsiu kapuos šaltuõs, kol anūkai paaugs Kvr. Vainikėlį tą dėvėsiu, lig šalti kapai prislėgs S.Nėr. Oi tu žemele, tu šaltojėle, atėmei tėvą ir motinėlę LTR(Ukm). 6. negyvas, sustingęs: Vakarykščiai bobutė da ruošės su seniuku, rytą pajudino – kad jau šaltà! Mžš. Rytą, kai pravėriau kamarėlės duris, gulėjo [močiutė] ant šono jau šalta J.Balt. Nutilk, nepykdyk! Kaip dėsiu, tuoj būsi šáltas! Ėr. Tylėk, ba tuoj va šáltą ant vietos padėsiu! Pg. Dabar prašom pasakyti, kas mano tėvas, o jei nepasakysi, tuoj čia šaltas gulėsi J.Balč. | prk.: Ar nenutilsit tenai? Kad tuoj šalti man būtumėt! J.Balt. ║ netekęs ar neturintis gyvam organizmui būdingos temperatūros: Rankos šáltos mun, mirštu žemėn, i gan Trk. 7. išvėsęs, išaušęs, ataušęs: Tėvas plerpė už stalo šaltus barščius su bulvėmis J.Avyž. Pečius šáltas kaip vilko subinė J. Teip jau troba nu ryto šalčiáusioji, reik kelties kurti Trk. Visos šaltesnės žvaigždės dar traukiasi rš. | prk.: Niekas [viengungio] nelauka, numai šalti Rdn. ^ Nuo šaltų batvinių nesušilsi LTR(Km). Putra šalta – pati kalta, putra karšta – pati kalta LTsV153. Šaltų barščių gaspadinė (apie prastą šeimininkę) Vl. Šalti barščiai (apie prastai valgančius) B189,211,618, PrLXVII21. Lig neprapūtęs netark „šaltas“ NžR. ║ valgomas nešiltas (apie patiekalus): Tarp šaltų užkandžių buvo juodos ikros ir krabų rš. Kumpio kokio šálto pripjaustydavo [svečiams] Bsg. 8. Aps negreit įšylantis, šaltiniuotas (apie dirvožemį): Šaltà žemė, viskas nušąla Drsk. Arklių ir avių mėšlas tinka šaltai ir supuolusiai žemei A1884,79. 9. atliekamas, gaminamas nekaitinant, vykstantis esant neaukštai temperatūrai: Šaltasis metalų kalimas rš. Šaltasis kniedijimas rš. Šaltas žuvies rūkymas trš. Šaltasis asfaltas PolŽ18. Grįžtamieji klijai yra šalto kietėjimo klijai rš. Šaltoji šviesa FzŽ341. | Šaltu būdu galima suvirinti ne tik metalus, bet ir sintetines medžiagas sp. | Šaltieji ginklai (nešaunamieji) rš. Šaltasis neutronas FzŽ199. šaltaĩ adv.: Ne po ilgo, perkūnijai užkilus, du kartu šaltai į bažnyčią įtrenkė BsV75. Nitroemalis džiūva šaltai ir palyginti greitai rš. Jeigu norim, kad ilgiau stovėt, tai šaltaĩ rūkinam [dešras] Kpč. ║ nesukeliantis aukštos kūno temperatūros: Šáltas uždegimas plaučių, neilgai sirgo Vlk. Šaltasis pūlinys rš. 10. mėlynas ar žalias, su mėlynu ar žaliu atspalviu (apie spalvas): Chromatinės spalvos skirstomos į šiltas ir šaltas rš. 11. prk. blaivus, susivaldantis, santūrus, nesikarščiuojantis, ramus: Reik motynai su marčia būti šaltesnéi Krš. Šálto proto žmogus DŽ1. Jis šaltõs prigimties NdŽ. Tėvas šáltas, nieko nesako, o mun: vaiko nėra – vartaus vartaus... Rdn. šaltaĩ adv.: Laurynas galvojo apie tai šaltai – be galvos karščio ir širdies skausmo J.Bil. Į viską reikia žiūrėti šaltai, su protu J.Paukš. Šalčiau, šalčiau! Valdykit nervus K.Saj. 12. Krš prk. bejausmis, nejautrus, abejingas: Tokio šálto žmogaus reta rast Dbk. Jonas toks šáltas – mažai ką kalbėjau Rs. Šaltì kai ledas vaikai (neatvažiuoja, nepadeda tėvams) Šil. Literatūros procesą Šimkus sekė ne šalto stebėtojo žvilgsniu, o karštai suinteresuotas jo kryptimi ir rezultatais rš. Jos žvilgsnis pasidarė šaltas ir išdidus rš. Reikia jūsų šaltoms širdims tautiškos ugnelės prš. Šalta jo veido išraiška turi duoti visiems suprasti, kad jis atėjo čia I.Simon. Šaltì santykiai NdŽ. Nusidėjime buvo šáltu DP250. šaltaĩ adv.; N: Nelabai sutinka, tai tei šaltaĩ juodu gyvena [p]Nm. Visur, kur tik aš nueinu, mane šaltai sutinka J.Balč. Anas mėgdavo pagribštaut: žmonės žiūrėdavo šaltaĩ (nedraugiškai), paniekintas buvo Kvr. Lauritėnas šaltai padėkojo ir paėmė sausainį rš. | Žvaigždutės mirksi ten aukštai, mėnulis pažvelgia šaltai S.Nėr. Dangus buvo paniuręs ir šaltai žiūrėjo žemyn J.Bil. ║ N, BŽ597 ne toks, kokio norima, nemalonus, netikęs, prastas, nemielas, nenuoširdus ir pan.: Šáltas darbas, ir baigta Gg. Kad aš paskolysiu ką, tai šáltas daiktas Drsk. Gyvenimas numirėlės buvo šaltas, bet laidotuvės jos dar šaltesnės Žem. Šaltos (nešventos) giesmės tai visokios jam eina Sdk. O žodis (pamokslas) jo šaltas, iš visų kampų sugraibytas I.Simon. Ateis rudenelis, atvažiuos našlelis – anas bus šaltesnis už šaltą ledelį TDrIV163(Ml). Čia juokai visai šaltì Rz. ^ Šalta varškė keliamosios karvės B592,826, PrLXVII21. Šaltas miegas, kad alus katile (kubile B436, PrLXVII21) rūgsta TŽV610(Ps). Šaltas miegas alų jaučiant (kubile B259,453) B436, MŽ. 13. prk. neturtingas: Kad šaltà [mergelė] buvus, tai apie ją i netrepsėt Plš. 14. prk. neskubus: Nevažiuoji, pirminykai? Dabar gi darbai jau šáltūs Slm. ◊ galvojè šálta (kam) apie pakvaišusį: Ar tau galvõj šálta (ar pamišai), kad tu išmislioji? Klt. iš šaltų̃ bar̃ščių (batvìnių Trgn) pasijuõksi ištiks koks nemalonumas (sakoma tam, kuris džiaugiasi kieno nesėkme): Tamsta gali pasijuokti iš šaltų barščių T.Tilv. neĩ šil̃ta (šil̃to), neĩ šálta (šálto) 1. visai nieko, ničnieko: Nieko nebijo: neĩ šil̃to, neĩ šálto, nei juodo, nei balto Skdv. Nieko jam, nei šil̃to, nei šálto, nesakiau APhI92(A.Baran). 2. visai nerūpi: O kas man! Nei šilta, nei šalta J.Jabl. Mun neĩ šil̃to, neĩ šálto LD268(Krtn). Pilei Jonas nei šilta, nei šalta, anot jos J.Paukš. nė̃ šil̃tas, nė̃ šáltas nuosaikus, nesikišantis, kur nereikia: Vaikeli, niekur nesidėk – nė̃ šiltas, nė̃ šáltas būk Erž. šaltomìs akimìs abejingai (žiūrėti į ką): Būdamas da jaunas, jautrus ir ūmus žmogus, negalėjo į tuos atsitikimus šaltom akim žiūrėti J.Bil. Šaltomis akimis žiūrime, lyg būtų nei kam ko V.Kudir. šáltu bẽzda vlg. 1. Plv apie išsigandusį, bijantį ko: Ir jis jau šáltu bẽzda Alk. 2. apie mažai valgantį: Valgyk. – Nenoriu: Jis šáltu bẽzda Snt. šáltu (šáltą Vkš) pabezdė́ti vlg. apie netesėjusį pažadų, apvylusį ką, pasprukusį: Stasiuko jau nėr, Stasiukas jau pabezdė́j[o] šáltu Krok. šaltaĩs dantimìs 1. nenoromis (valgyti): Valgau šaltaĩs dantìm, tik kad reikia Kvt. 2. nenuoširdžiai, nenoromis (juoktis, kalbėti): Juokias šaltaĩs dantìm Aln. Maž ir paprašis šaltaĩs dantìm, ale tai galgi eisi [į svečius], kaip ir valgyt neturiant Užp. šaltaĩs dantimìs pasijuõksi (pasišaipýsi Žl) ištiks koks nemalonumas (sakoma tam, kuris džiaugiasi kieno nesėkme): Pasijuõksi šaltaĩs dantìm, palauk! An. šaltàsis kãras; rš priešiška politika oficialios taikos metu. šáltas kraũjas ramumas, santūrumas: Jisai šáltu kraujù (ramiai) pasakė Všt. Jis neprarado šalto kraujo sp. (lyg) šaltaĩs nagaĩs abejingai, nenoromis (dirbti): Tu dirbi viską lyg šaltaĩs nagaĩs Kt. šálta rankà; šaltomìs rañkomis abejingai (dirbti, ką daryti): Dirba šaltom rankom, atgrubnagis toks Ob. Neleiskime „Žiburėliui“ pavirsti į pirklybos įstaigą, kur šalta ranka yra pinigai kraunami ir taip pat šalta ranka jie išduodami Pt. šálta širdimì (širdim̃ BŽ22) abejingai. [ir] šálto (šaltõs) ir káršto (karštõs) visko, daug ko (matė, patyrė ir pan.): Gyvędamas praleidi i šálto, i káršto KzR. Nemažai metelių jau ant svieto pergyvenau, kaip sakoma, šaltos ir karštos mačiau Žem. Visa ko esu mačiusi: i šaltõs, i karštõs Kv. šaltų̃ vė́jų kálvis apie prastą darbininką: Be nesì tik šaltų̃ vė́jų kálvis? Plt. šaltų̃ vė́jų supustýtas apie prastą darbininką: Iš mano vyro darbinykas – šaltų vėjų supustytas: laukas dirvonuoja, o jis tąsos be darbo Jz. šil̃tas šáltas visoks, bet koks: Tamsta žinai, jiem – juodas baltas, šil̃tas šáltas – gerai Jnš. [ir] šil̃ta (šil̃to) [ir] šálta (šálto) visko, daug ko – ir gero, ir blogo (matė, patyrė ir pan.): Ji gyvenime buvo šil̃to ir šálto mačius Skrb. Šitas žmogus šilta ir šalta matęs J.Jabl. Jis savo gyvenime ragavęs šilto ir šalto J.Avyž. Ans yra balto juodo, šil̃to šálto matęs Yl. Ot tas vyras, šilta ir šalta patyręs Sim. Parleidau i šil̃to, i šálto, i šiokio, i tokio Btg.

šaltas sinonimai

šaltas antonimai

šaltas junginiai

labai šaltas, šaltas dušas, šaltas kaip ledas, šaltas mandagumas, šaltas prakaitas

Ką reiškia žodis šaltaskūris? Visi terminai iš raidės Š.

Draugai