santūrus reikšmė

Kas yra santūrus? santūrùs, -ì adj. (4) DŽ1, (3b) RŽ, DŽ, NdŽ; VĮ, Rtr 1. BŽ508, FT mokantis tvardytis, neparodyti savo jausmų, susivaldantis: Žodis po žodžio, ir santūrūs, kietabūdžiai žemaičiai išsikalbėjo rš. Iš I. Simonaitytės romanų taip ir kyla kieti, užsispyrę, kibūs į darbą, rūstoki ir santūrūs lietuvninkai rš. Mergaitėms reikia būti santūresnėms J.Paukš. Jie sañtūrūs žmonės J.Jabl. Drovus, santūrus mokinys gali atrodyti mažiau mokąs ir atvirkščiai: aktyvus, veržlusdaugiau rš. santūriaĩ adv. NdŽ: Ji laikėsi santūriai, į vyrų kalbas nesileido V.Myk-Put. 2. saikingas, prilaikomas: Ten grojo orkestras ir dūzgė santūrios kalbos rš. Adomas juokiasi. Santūrus šypsnys nuslysta ir susirūpinusiu Lauryno Vainoro veidu J.Avyž. santūriaĩ adv.: Iš pradžių santūriai, paskum vis smarkiau ėmė mosikuoti P.Cvir. Anglai moka santūriai linksmintis, oriai vaikščioti ir dar oriau važinėti automobiliais rš. Jis juokėsi santūriai rš.

santūrus sinonimai

Ką reiškia žodis sanuoti? Visi terminai iš raidės S.