dykas reikšmė

Kas yra dykas? 1 dỹkas, -à adj. (4) 1. tuščias, be nieko: Avižas išpyliau iš to maišo, dabar jis dỹkas Skr. Klojimas dỹkas, visus šiaudus sušėrėm Rm. Sėskitės ant suolo, mat visas dỹkas Kp. Visas laukas dỹkas, parvežėm paskutinį vežimą Pn. Maniau, šakutė dykà, ale yr riešučiukų Skr. Du dykùs kubilus i du su riešutais pastatė Krn. Spiečiukai buvo dykì (neturėjo medaus) Upt. Radasta išprastėjo – dykà (tuščiavidurė) paliko Pn. Ana dykà ranka šėrė, i tai ligoninėn nuvežė Ob. Namai palikti dykui dykì Tvr. Šįmet visi medžiai dykì (nėra vaisių) – nežydėjo Pn. Dykì aruodai Jnšk. Su dykaĩs ratais nesunku važiuoti Jnšk. Mano dirvos visos dykos; katras sėjau, ir tos plikos A.Strazd. Daug ankščių vis dỹkos – kirmėlių išėstos Grž. Dỹkas nenueisi ir vestùvės[na] Ob. Aš nedyka atėjau, silkės galvą atnešiau NS459. Laukai dyki – nei arti, nei sėti stovėjo Žem. Priėjo miške dyką gyvenimą ir ten norėjo kelias dienas atsilsėti BM214. Dyka žemė SD211. ^ Dỹko puodo neišsemsi Rk. Nedaug ką giedosi, kai pilvas dỹkas Srv. dỹka n.: Toliau visai dỹka (niekas negyvena) Tvr. Kur žiūri šiemet, visur dỹka [laukuose] Rm. dykaĩ adv.: Su rogėms galima važiuoti dykaĩ Zp. dykỹn adv.: Kišenės eina dykỹn (pinigai mažėja) Dbk. 2. veltui duodamas, nemokamas: Dỹkas mano kelias, už dỹką gavau bilietą [važiuoti traukiniu] Jnšk. Tėvas ligoninėj dirbo, dykõs duonos parnešdavo – teip jie ir užaugo Skr. Užsimanė jisai dykos duonos ieškot BsPII121. dykaĩ adv. R: Mokslas dykaĩ, daktaras dykaĩ Brž. Ataduokit pinigus – gal aš jum dykaĩ mieles daviau? Sdk. Gana, visus metus jau dykaĩ dirbu Rk. Dykaĩ (nemokėdamas už bilietą) jis važinėja [geležinkeliu] Jnšk. Tokiame šunų malūne ištarnavęs mano vyras keliolika metų dykų dykai, be skatiko algos Žem. Mes laisvę įsigijom už kraują – ne dykai! S.Nėr. Aš jums duosiu dykai duoną BsPIV236. ^ Verk duonaitė, dykai valgoma Sln. Dykai ir per ausį nešeria Ob. Dykaĩ nė arklys arklio nekaso Kp. dỹkiai adv.: Dỹkiai aš neduosiu, duok ma[n] pinigų Tvr. 3. beprasmiškas, nereikalingas, nenaudingas: Dykà kalba – vis tiek nieko neišprašysi Slm. Dėl kiekvieno dyko žodžio, kurį kalbėtų žmonės, duos dėl to rokundą BtMt12,36. dykaĩ adv.: Tiek čėso dykaĩ praleido Skp. Ne dykai kalaviją nešioja BtPvR13,4. Tiek kelio dykaĩ supluošiau Grž. Dėl ko dykai raudi? J.Jabl. Mažne kiekvienas bara, spigina į akis, jog tat dykų dykai esą gaišinami pinigai Žem. Nė žandų dykaĩ neaušyk (be reikalo nekalbėk)! Slm. 4. laisvas, be darbo: Dabar dỹkas laikas, tai dỹkas ir vaikščioja Grž. Nors klumpes dirbtum, ką besivalkioji dỹkas Krn. Arkliai dabar dyki (nedirba su jais) Skp. Kad ir nenusbosta par dienas dykám Užp. Kogi tu vaikščioji dỹkas kaip ir šventėj? Slm. Dỹkas kaip bizūnas ir valkiojas po gryčias Skp. Dykuĩ dykà kai meška, kur ji nebus drūta Skr. Iš dỹko buvimo galva pradė[jo] vaikščiot Kzt. Iš dỹko buvimo ragai užaugo Rdm. Iš dỹko vaikai nebežino ko daryt Slm. Išvydo kitus dykus stovinčius ant turgaus BtMt20,3. | Ižde susidarys dar daugiau dykų pinigų rš. ^ Ne tas arklys avižas ėda, kur vežimą veža, bet tas, kur dykas stovi Pn. dỹkai adv.: Katras dỹkai užaugęs, tingi dirbt Brt. 5. grynas, tikras: Vaikis pasivertė dyku bepročiu J. Sesuo yra dykà merga, t. y. tikra J. Tas vaikas dỹkas velniukas Vvr. Ta merga dykà ragana, visims įmanytų akis išdraskyti Vvr. Iškada pilti laukan vakarykštę putrą – dỹkas pienas Vkš. Ta arbata – dỹkas spiritas: negali nei burnos prikišti – kosulį kela KlvrŽ. Anuodu suzgadavo[ja] kaip dykíejie broliai, t. y. iš širdies dideliai mylisi J. Čia patys dykiejai žemaičiai Als. dykaĩ adv.: Įpilai dykaĩ marškoni buvo Šts. Kur dėsiu dykai žalius medžius, juk į krosnį negalėsiu kišti Mžk. ◊ dỹkas gãlas (niẽkas); dykà vietà niekai, tuščias daiktas: Tavo kalba – dỹkas gãlas Ds. Dỹkas gãlas iš šito ankstyvo sodinimo Užp. Provojas už dyką galą, už šiaudo galą Sml. Mum berniokai dỹkas niẽkas Jon. Ką čia dỹką viẽtą zauniji, patylėtum geriau Srv. dykomìs rañkomis 1. be ginklų: Dykom rankom kur tu paimsi metiežnykus Grž. 2. be dovanų: Krikštynos[na] negi nueisi dykõm rañkom Slm. iš dỹko į dỹką tuščiai, beprasmiškai (kalbėti): Lojam iš dỹko į dỹką Mlt. už dỹką (dỹka) 1. veltui, dykai: Aš pas tave bernausiu už dyką BsPIV264. Šitokią karvę, gali sakyt, už dỹka atdavė Rdm. Ar aš už dyką dirbau per visą vasarėlę? JD292. Šituos ratus jam už dỹką padarė Lš. 2. be vargo: Šiemet rugiapjūtė man už dỹką: sesuo padėjo visus rugius surišti Kair.
2 dỹkas, -à adj. (4); CI696 išdykęs, pasileidęs: Vaikis dỹkas su mergomis čiūdyjas, nor kultis be parstojo su motriškomis J. Jau kaip anos vaikas dỹkas, tai kito reik paieškoti Vkš. Neklausysi, dỹkas būsi – ir išvarys lauku Lž. Jų dykì vaikai Brb. Nebūk toks dỹkas Tl. Išspyrė iš kelmo ... vaikelį kaip pupų pėdelį, melagį ir dỹkąjį vagį JR73. Geresni yra vaiks ubagas, o išmanąs, nei karaliaus sūnus, o dykas nei žinąs kaip saugotiesi BBPam4,13. dykaĩ adv.: Tas jų sūnus taip dykai užaugo, kad jau su juom tėvai rodos neranda – visai neklauso BsMtI57. dykỹn adv.: Juo ans didyn, juo dykỹn KlvrŽ. ◊ į dykùs išeĩti išdykti, pasileisti: Išẽjo į dykùs muno vaikai Brs.
3 ×dỹkas, -à (sl.) adj. (4) 1. SD51 laukinis, nekultivuotas: Dykì obuolukai Lp. Dỹkos grūšios – tai girinės Lzd. Dỹkos kiaulės po miškus lakioja Lp. Neark per giliai: išversi dỹką žemę Smn. | Dykù balsu rėkia, neprisitaiko prie kitų Mrj. 2. atšiaurus, šiurpus: Tokis dỹkas vėjas kap iešmas perveria Lš. Supyko ant šėriko karalius ir dyku balsu suriko rš. dykaĩ adv.: Visuomet karėse grūmės narsiai ir dykai S.Dauk. ◊ dỹkosios mė̃sos Ss nauji patologiniai audiniai, išaugę prie gyjančios žaizdos: Išsivertė dỹkosios mė̃sos – neužgis [žaizda] greit Rdm.

dykas sinonimai

Ką reiškia žodis dykasis? Visi terminai iš raidės D.

Draugai