šiurpus reikšmė
Kas yra šiurpus? šiurpùs, -ì adj. (4) Š, DŽ, NdŽ, FrnW995, KŽ, J.Jabl(Grš), K.Būg(Jnš, Ds); Rtr 1. I, Užv, Kv, Trg, Snt, Mrj, Skr, Lg, Pš, Vb keliantis šiurpą, šaltas, šiaurus: Šiurpi žiema J.Balč. Rudens vėjai yra šiurpūs Erž. Šiurpì diena – taip sukembau Krž. Saulė jau šildo, bet vėjas dar šiurpus Klm. Į vakarą pradėjo daryties šiurpì Dr. Rytmetį šiurpì tokia Krž. Šiurpùs toks rudens vėjis Šv. Mirties pakirstas jis nebejaus nei šalčio, nei šiurpaus drėgnumo J.Bil. Mercas (kovo mėnuo) prasideda su šiurpum oru prš. šiurpù n. KŽ, šiur̃pu Dg: Šiurpù, lyg į šaltą vandenį lįstum! NdŽ. Lauke buvo šalta, nejauku, šiurpu ir ūkanota J.Jabl. Ma[n] tei kaži ko lyg šiur̃pu, kad tik n'imčiau sirgt [p]Jrb. Šiurpu šiandie Skr. Bevažiuojant teip šiurpu pasidarė Šmk. Šiurpù atsirados Kin. Šiurpu būdavo į šaltą patalynę lįsti Mš. šiur̃piai adv. DŽ, NdŽ, šiurpiaĩ KŽ: Šiurpiai perėjo šaltis per visą kūną rš. 2. keliantis baimę, pasibaisėjimą, kraupus, klaikus: Šiurpùs likimas NdŽ. Šiurpì vieta NdŽ. Šiurpì tiesa NdŽ. Papasakosiu šiur̃pią pasaką Ll. Prikaustyta prie uolos Andromeda laukė šiurpaus galo P.Slavėn. Liepsnoms mažėjant, didžiuliai gluosniai darėsi vis juodesni, šiurpesni J.Gruš. Koks šiurpus vaizdas! rš. Stojo šiurpi tyla rš. Onikė klausės šiurpios ligonės kalbos rš. Juokas buvo šiurpus, negeras rš. Šiurpi baimė užgulė sielą rš. šiurpù n. NdŽ, KŽ, Mrj, Škn, šiur̃pu; Vd: Savo balso klausytis iš pradžių buvo šiur̃pu (apie magnetofoną) Bb. Man šiurpù žiūrėt, kaip jin kelia tuos maišus Sk. Šiurpù buvo vienam eit pro kapus apie vidunaktį Ds. Kartais net šiurpu būdavo pagalvojus, kad tas visų taip gerbiamas žmogus toks vienišas J.Paukš. O šiurpiausia – barkštelėjo durys rš. šiur̃piai adv.: Aš vis dėlto niekad nebuvau taip šaltai, aiškiai, šiurpiai pajutęs, kad mirtis arti A.Vencl. Jos akys buvo sausos ir šiurpiai ramios J.Avyž. 3. kuris nelygaus paviršiaus, šiurkštus, pasišiaušęs: Nutarkavojau [nagą], buvo labai šiurpùs, daba apgijo Bsg. Guli kietoj, šiurpia, stora paklode užtiestoj lovoj J.Marc. ║ prk. šiurkštus, nemandagus, atžarus, piktas: Tu nebūk tokia šiurpì su juo Sk. 4. nemalonus klausai, šaižus, raižus (apie garsą): Šiurpùs balsas NdŽ. šiur̃piai adv.: Šiur̃piai sukriokė garlaivis NdŽ. Ir vežimas taip šiurpiai gargžda J.Gruš. Stiklo šukės šiurpiai džeržgėjo po kojom J.Dov.