kraupus reikšmė
Kas yra kraupus? kraupùs, -ì adj. (4) 1. MŽ, R, K, LsB258, BŽ459, Jn, J bailus, baikštus, bukštus; greit bijantis: Jis toks kraupus, kad vakare bijo išeiti Svn. Kraupus įnamys Mair. Ir šitą afektą nekraupios meilės jau be abejojimo anuo metu tavip buvo pradėjęs DP610. kraũpiai adv.: Jis kraupiai dairėsi atgal rš. 2. MŽ533, R396, J jautrus, švelnus, trapus: Kraupùs gyvulys – veikiai suserga, bijo sunkaus darbo Grz. Akis labai baugi, kraupì KI368. Narveliai kraupūs šviesai, garsui, šilimai rš. 3. BŽ545 baisus, nejaukus, gąsdinantis: Nepažadins varpų kraupus gaudimas S.Nėr. Praėjo laikai neapsakomai kraupūs rš. Kraupiuoju klyksmu suardyki padanges nykias V.Myk-Put. Pergyventi turėjo iš tos priežasties ne vieną kraupią valandą, nes valdžia tuomet persekiojo knygas lotyniškomis raidėmis rš. Visus sudrebino kraupus šauksmas rš. Ši naktis ne vienam buvo kraupi Jz. Kraupùs oras K. kraupù n., kraũpu: Man šičion didei kraũpu K. Kraupù (bijaus, baisu man) klausyti apie tai J. Kraupu buvo žengti vis tolyn į juodą sodo gilumą V.Myk-Put. kraũpiai adv.: Kraupiai sumaurojo aprūkęs kaminas ir apipurkštė juos smulkutėm garo dulkėm V.Myk-Put. Mušk prakeiktuosius! – kraupiai suspiegė moteriškė rš. Kapų tyloje kraupiai nukaukšėjo budelių žingsniai sp. 4. šiurkštus; šiurpus, žvarbus: Kraupus oras visą žmogų parema šalčiu Šll. Toks kraupùs buvo, vežant runkelius, oras Vlkv. Dangui apsiūkus ir su debesimis apsitraukus, yra kraupusis oras ... įmanytinai atšilęs Kel1882,291. Kraupùs vėjas Sr. kraupu n.: Rašo, kad iki mėnesio pabaigos bus kraupu ir lietinga I.Simon. Kad randasi kraupu, susišildysime judėdami Vd. 5. SD26,42, J, Pkl nelygus, kruoplėtas, duobėtas: Rauplėtas veidas yra kraupùs Sr. Dievs jau numano, kuriuos jis vėl nepatinkančiu smūtnu, akmeningu, kraupiu keliu tur vesti srš.