klausyti reikšmė
Kas yra klausyti? klausýti, klaũso, klaũsė intr. K; SD343,279, R, BPII157, M 1. naudotis klausa, stengtis išgirsti: Klausykite visi, kurie ausis dar turit! V.Mont. Ir svajočiau, ir klausyčiau, kaip dejuoja, verkia vėjas S.Nėr. Dabulis nė klausyti nenorėjo tokių kalbų P.Cvir. Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia! A.Baran. Važiuoja per tiltą, – ugi klauso, kad po tiltu vaitoja žmogus BsMtII66. Klaũsai, ar jau jūs išsikūlėt? Jnšk. Klaũsai, ar nematei kirvio? Ėr. Klaũsai, draugas! Aps. [Jis manęs] rūstum veidu klaũsė A.Baran. Jo kalbų klausýk, bet kitam nesakyk Mlt. Žmogelis mėgino teisintis grūstuvo neradęs, bet karalius nė klausyti jo neklausė (ps.) J.Balč. Klausýkit, ką pasakysiu! J.Jabl. Ir prijojau žalią girią, paukšteliai sučiulbo: nė man joti, nė sustoti, nė klausyt paukštelių JV1078. Dabar teklausė žalio vario būgnelių LB64. O taipo klausykiame Mž96. Važinėdamos po miestelius ir sodas, kas diena sakė žemaitiškai pamokslus ir klausė žmonių išpažinimo nusidėjimų M.Valanč. Kas turi ausis ant klausymo, teklausai Ev. Klausykimėg, ką kalba ant Viešpaties SPII132. Susieidavo klausytų anų šventų žodžių jo MP183. Rado jį bažnyčioje besėdintį vidurėje daktarų, beklausantį jų ir beklausiantį juos DP63. Klausomasis nervas (girdimasis nervas, anat. nervus acusticus) EncIV1025. Klausomųjų kauliukų (ossicula auditus) neurozė rš. Klausomoji kriauklė (telefono ragelis) VĮ. Klausomasis kambarys (priimamasis kambarys) LL169. | prk.: Ir toli plaukia tolimoji dainelė tyruoju lauku, kur smėlis jos tik klauso V.Krėv. ^ Daug klausyk, maž kalbėk B. Klauso net liežuvį iškišęs (labai) Pnd. Klauso net liežuvį paklojus LTR(Ds). Reikia ausim klausýt, ne pilvu Ds. Ar pilvu klausai, kad negirdi?! Krk. Klauso kaip su nugara (negirdi) Rm. Yra ko klausyt, nėra ko kitam pasakyt Pnd. Beklausydamas klausyk, bet liežuvį už dantų laikyk (neišplepėk, ką išgirdęs) Vs. Kaip skaitys, taip ir klausys Sim. Kai sako, klausyk, ale kišenėn nedėk (netikėk) Ds. Jo klausýt, paklausyt, bet tikėt nėra ką Skr. Vienas tyli, kitas klauso (apie nekalbius žmones) Kp. Tankiai šaukojančio nėkas neklauso VP46. | refl.: Klausykis, kaip dainiuo[ja] Slnt. Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, katrų čilbančių taip ramu klausytis?! A.Baran. Klausykis, maž tekalbėk, ne visims tikėk, būsi išmintingu VP24. Užsimerkęs tvylo, klaũsos, ką mes šnekame J. | prk.: Didžiojo rašytojo drąsaus balso klausėsi visa pažangioji žmonija sp. Laikas leka, neklaũsos nė biškio (nesustodamas, nepalaukdamas) Lkv. ^ Klausos liežuvį pasidėjęs (labai klausosi) Sln. Klausaus ausis ištempęs Žem. Klausėsi ausis išpūtęs, bet, kai išgirdo, net ir nosis prilipo (nusiminė, ką nemalonų išgirdęs) Šv. Klausos kaip senų pasakų (nenoromis) Sim. 2. kreipti dėmesį, reaguoti; patikėti: Ką jis papaisto, tai nereikia klausyt Antš. Nereikia klausýt, ką kiti sako Klvr. Neklausýk, mergele, ką bernelis kalba (d.) Plm. ^ Visų vėjų neklausyk Šll. Neklausyk kožno vėjo pūtimo Sln. Tarybinė vyriausybė ir komunistų partija atidžiai klauso darbo liaudies masių balso (sov.) sp. 3. dalyvauti paskaitose, pamokose: Studentai klausys paskaitų šešiose erdviose ir šviesiose auditorijose sp. Kurie iš klausomų dalykų jį labiausiai domino, galima spręsti iš jo skaitytų universiteto bibliotekoje knygų rš. 4. refl. sutikti, susiderinti: Tėvas su vaikais nesiklaũso Rm. 5. vykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą, valią, paklusti kam: Pasižadėjom visi dirbti ir pirmininko su valdyba klausyti (sov.) J.Balt. Būsi laimingas, jei mano žodžių klausysi S.Dauk. Klausysiu aš bobų, kad jos nesulauktų! rš. Jis nė vieno pradėjo neklausyti Vrb. Būk klaũsanti vaikas (sako mergaitei) Nt. Nėr ko davatkų klausyti Grž. Ketino parplėšti, jei neklausys parnešti … [v]andens BM399(Slnt). Kai neklausys, kumščia į sprandą Gs. Aš jau jo labai klausydavau, tai man šaudyklę padirbo Sdk. Jis paliepimams neklauso KI504. Tam įstatymui visi turi klausyti KII287. Daug jo draugų vėl nuo jo pabėgo, nenorėdami sau lygiam klausyti Jrk. Jau gana klausiau savo matušės, jau reikia klausyt ir anytėlės D94. Dar būsiu pas močiutę, dar klausysiu močiutei RD31. Aš nemokėsiu kareivio klausyt, nė šiaip, nė teip kardužio nušveist JV522. Oi, aš nenorėjau už našlelio eiti, oi, aš nenorėjau našlelio klausyti StnD13. Jauna marti … sakos jau į vargą įpuolusi, būtent todėl, jog jos dieveriai, kurie veža kraitį, neklausantys StnD19(paaiškinimas prie dainos). Ir turiu dar kitas avis …, ir jos klausys mano balsui NTJn10,16. Norėjos Dievas pažįstamas ir savęs klausomas MT28. Garbink ir klausyk visada tėvą bei motiną tavą Mž388. Klausykiat tų, kurie vyresni yra Mž31. Teklausai tų pačių MP237. Kas jūsų klauso, manęs klauso DP205. Avis teklausai, ką jai tame aukščiausias piemuo daryt liepia DP248. | prk.: Bartkus bandė pakilti, bet kojos neklausė rš. Savo geidulių neklauso rš. Tarybiniai teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo (sov.) sp. Sumirkus skripka plyšo ir nustojo klausius (nebegalėjo griežti) V.Kudir. Net gražu žiūrėti, kaip jūs šaudyklė klauso (audžiant) V.Kudir. Rodėsi, kad dalgė ne taip klauso kirtikų, kaip seniau rš. Mano plaukai taip neklaũso, kaip tavo (taip gerai nestovi) Skr. ^ Klausęs senolių negailėsys VP24. Kito klausyk, bet ir savo proto nepamesk Vžns. Kito patarties klausyk, savo proto neapleisk Sim. Jei tėvų neklausysi, šuns barškančios skūros klausysi (grasinama kartuvėmis; esą, vedant karti, šuns odos būgneliu būgnydavę) Pn. Šunies kailio klausysi, kad manęs neklausai LMD. Manęs, tėvo, neklausýstat, tai šunio uodegos klausýstat Dbk. Tavęs klausyk, tai eisi keliu kaip vandeniu LTR. Kas seno neklauso, tas valgo duoną sausą (senųjų patarimų neklausydamas, nemoka praktiškai tvarkytis) LTR. Kas tėvo motinos neklaũso, valgo duoną sausą Slk. Sauso niekas neklaũso (tuščiomis, be dovanų nieko neatliksi) Trgn. Tol klausiáu tėvų, kol žąsino bijojau Šll. | refl.: Bitės viena kitos klaũsosi Aps. 6. prk. dirbti: Ak, kur dingo Prūsuose barzdota gadynė, kaip slūžauninks dar už menką pinigą klaũsė! K.Donel. Už tą žemės šmotelį tris dienas rugiapjūtėj klausiaũ Slm. ◊ ko klausaĩ! kur tau! netiesa, taip nėra!: Maniau, kad riebus – ko klausái! Šts. su avižomìs klausýti(s) sakoma neišgirdusiam: Klausýk ausim, ne avižom! Pš. Klausyk su ausimis, ne su avižoms! Vkš. Ar avižoms klausai, kad negirdi?! Šll. A su avižoms klausais, ka negirdi?! Ll. \ klausyti; apklausyti; atklausyti; įklausyti; išklausyti; nuklausyti; paklausyti; perklausyti; praklausyti; priklausyti; razsiklausyti; suklausyti; užsiklausyti
klausyti junginiai
- (iš)klausyti, (pa)klausyti, klausyti ausis ištempus, nenoriu/nenori ir klausyti apie, slapta klausyti(s)