nuklausyti reikšmė

Kas yra nuklausyti? nuklausýti 1. tr., intr. nugirsti; klausant patirti: Anys toliau paėjėjo, ir aš nebenuklausiau šnekos pabaigos Ds. Taip ar kitaip sakė, aš nenuklausiaũ gerai Rm. Ale kaip jau nuklausė, kad jau tas baubimas ne per toli, tai jis apsisukęs jot BsPIV187. Kiba tu nenuklauseĩ gerai?! Alk. Ir pradėjo jis ant savo dūdžiukės dūduot, kad subustų jo žvėrelės. Ir ėmė nuklausė žvėrys LB262. Mums jis nei gero, nei blogo, ale kai nuklausaĩ, tai daug žmonių jį keikia Skr. Klausiáu, bet nenuklausiáu Plng. Negaliu nuklausýt, kuriam plyšy svirpia svirplelis Grš. Aš nuklausiaũ, ką jis už sienos šneka J. | refl.: Tu nenusklausaĩ, ką žmogus šneka, o paskui kažin ką pasakoji Alv. Nusiklausiáu, kaip anuodu kalbėjos savo tarpe Plng. Kartą ožka savo vaikelius šaukė, o vilkas už sienos nusiklausė ps. Jų muzikos nusiklausius, švendruose sučiulbo paukštė rš. Nusiklaũsęs, ką vyresniejai rokuo[ja], kišas ir ans į kalbą Plt. Klausyk gerai, nenusiklausýk pro šalį, kad kitaip neišgirstumei J. 2. refl. klausantis sužinoti: Nusiklausyk, kiek moka už tą žemę Skr. 3. refl. tr., intr. klausantis išmokti: Jis dainuoja nusiklaũsęs (iš ausies) BŽ275. Vilkas nusiklausė dainos piemenėlio, atėjęs kartą pas klėtaitę, sako, ir jis tą pačią dainelę storu balsu uždainavo BsPIII66. Visas dainas tu esi nusiklausiusi nuo Dagių Adomo I.Simon. Supratau, jog čia yra šnekama jau apie kokį prietarą, ir nusiklausiau A1884,402. 4. pasiklausyti: Lakštingalas čiulbaudavo, o mes, vaikinai, nuklausýdavom Smln. | refl.: Kai ji pradeda ant mergučių [bartis], nusiklausýk – ant manęs nubaigs Skr. Nusiklausyki girios skambančios, žemužės sudrebančios JD603. 5. refl. klausant apsirikti: Gal nusiklausei, gal kiteip sakė? Šts. \ klausyti; apklausyti; atklausyti; įklausyti; išklausyti; nuklausyti; paklausyti; perklausyti; praklausyti; priklausyti; razsiklausyti; suklausyti; užsiklausyti