baubimas reikšmė
Kas yra baubimas? baubìmas sm. (2) → baubti: 1. SD8 Savo jautį pažįstu iš baubìmo Kp. Veršį papjovėm, dabar tos karvės baubìmas! Grg. Gyvis, išėjęs ižg girių, staugimu, kaukimu, baubimù ... baisus bus DP7. Koks ten jų dainavimas, kaip jaučių baubìmas Ėr. 2. Ne kalba, bet kažkoks baubimas sp. 3. prk. kaukimas, staugimas: Patrankų baubimas kasdien buvo girdėti vis labiau rš. \ baubimas; įbaubimas; pabaubimas; užbaubimas