išmokti reikšmė
Kas yra išmokti? išmókti tr., intr.; BPII24, Gršl įgyti žinių, įprasti, įgusti ką daryti, mokantis įsiminti: Jis išmoko būti rūpestingas P.Cvir. Sūnus mokslus – greitai išmóksta skaityti J. Mano dukrytėlė, jūsų martytėlė, n'išmoks visus darbelius (d.) Vlkš. Jonas kavoliu išmóko Km. Parodyk, ko vaikai mūsų paržiem išmoko O. Ar tu jau išmókai tylėti? KI143. Dabar žmonės išmóko, kaip kalbėt, ką sakyt Ėr. Kas norit išmókt dainų dainuotie, tas pas mane stokit (d.) Klvr. Kad jis ką, būdavo, per dieną išmoksta, tai pernakt vėl užmiršta BsMtI54. Bet vilkai užgirdę išmoks mano balsą BM449. Kiek tų knygų! visos išmoktos! Dj. Raginkiat žmones to trumpo mokslo išmokti Mž12. Teikis man duot tikrą ... kantrumą, idant jo tobulai išmokčio nuog tavęs DP74. ^ Kai tokiam bernui pateksi, greit išmoksi gegutės dainų LTR(Šll). Į šį metą atejo, o kojų apauti neišmoko S.Dauk. Kiek aš ažmiršau, tiek tu išmókai (nieko neišmokai) Trgn. Išmoks, kad ir akys iššoks (bėda, vargas priverčia išmokti, verstis) B. Ko Jonukas neišmoko, to Jonas nemokės (mokytis reikia iš mažumės) NžR. Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi Prn, Škn. Tiek tu išmoksi, kaip karvė į medį lipti LTR(Šmk). | refl. tr., intr.: Išsimókau sau pamokas, tai galiu dabar ką noriu veikti Š. Sunku jam bus išsimókt [pamokos] Lp. Anas išsimóko doktorium Grv. Kai išejau mokslan, tai tada išsimókau lenkiškai Mrp. \ mokti; atmokti; išmokti; pamokti; permokti; pramokti; primokti; sumokti
išmokti junginiai
- gerai išmokti