paklausyti reikšmė
Kas yra paklausyti? paklausýti intr.; SD385, R 1. kurį laiką klausyti: Sustok kalbėjęs, paklausyk, ką aš pasakysiu J.Jabl. Yra ko paklauso, bet nėra kas kitam pasako (apie plepų žmogų) Ds. Paklausykit paukštelės žaliam vyšnių sodely JV816. Ale tas karalaitis rengėsi ženytis, o jis, būdavo, eina pro tą grintelę pasivaikštinėti, o būdavo, eidams paklauso po langu BsMt186. Paklausýk, motule, koks gegutės balselis (d.) Gg. O ir išėjo jauniejie broleliai gegutės paklausýti JD1251. Išeikie, mergele, an didžio dvarelio, paklausyk, mergele, iš kur vėjas pučia TDrIV61(Rod). Paklausykiam, kas girdėt MitII166(Šd). Paklausyk, mergele, papasakosiu tau vieną pasaką Rp. ^ Paklausýk (ar girdi, žiūrėk), koki tatai esu pasenusi! Lnk. | refl.: Kalvienė nušlepsėjo prie durų, prikišo ausį, pasiklausė ir atsargiai atidarė duris A.Vencl. Ir buvo ko pasiklausyti (verta buvo klausyti) rš. Išgirdau, kad taip gražiai dainuoja, išbėgau pasiklausyti P.Cvir. Aš pasiklausysiu, kaip anys kalba MPs. Radijos galima paklausyt ir pasiklausyt Grl. Gražu pasiklausýt [pasakų, dainų] Klvr. Eisim pasklausýtie giesmių Brsl. Pasiklausyčiau, ar kukuoja gegelė JD130. ^ Nu, pasiklausyk! (stebintis) Šts. 2. patikėti: Kam paklausei to bernelio meilingų žodelių D22. 3. įvykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą: Liucija jos nepaklausė ir išėjo iš namų J.Balt. Kitąsyk ir tėvai turia vaikų paklausýt Skr. Balso jų visų pirma paklausiusys nemokyti mūsų kunigai M.Valanč. Kur geresni buvo žmonės, tuojau paklausė Sz. Ko tas rekežis, nė ant vieno žodžio tavęs nepaklausýs! Vvr. Pati vyresnybė greičiau tavęs paklausys J.Jabl(Žem). Daugiau [aš] nepaklausęs tavę berazumio! (o, kad aš tavęs kada klausyčiau!) Rod. Neklausei, dukrele, nė vieno žodelio, ale paklauseĩ, dukrele, to šelmio bernelio Arm. Aš turėjau našlaitytė visų paklausýti (d.) Ds. | prk.: Šiaurvėjis paklausė: sušlamėjo, suūžė Blv. ^ Geras ir žodžio paklauso, o pikto ir lazda neatataiso Pnd. Kas nenori imtie pyrago, tas paklausys kruvino botago Sz. Dabar tėvo neklauso, ryt šunies paklausys KrvP(Lš). Anytos paklausysi, ne visados blogai padarysi KrvP(Vs). 4. padirbti, padirbėti, padėti (darbe): Maž priseis kada ko, ir aš paklausysiu Sdk. Reik ir jam paklausyt, reik nueit rugių pjauti (nes prašė) J.Jabl. Aš su kumele [talkoje] paklausiáu, dėl to ir ans man padėjo nusidarbuoti Šts. Tu man padėjai, ir aš tavęs paklausýsiu, kai kulste Trgn. 5. pasibėgti: Kiaulė jau yr paklaũsiusi Varn. Kumelę, vedant pas eržilo, negirdyt, tai paklausys LTR. Ar jau paklaũsė tavo kumelė? Up. ◊ ×bárškančios šuñs skūrõs paklausýti gailėtis: Neklausai manęs, tai šuns skūros barškančios paklausysi Kt. dvãsios (kvãpo) pasiklaũsant 1. smarkiai (muša): Duoda (muša), būdavo, kvapo pasiklausydami BsPIII16. Kad duočiau, kad duočiau tai bezlepyčiai, dvasios pasiklausydama! Žem. 2. trūkstant jėgų: Į Plungę ėjau, dvãsios pasikláususi Krtn. \ klausyti; apklausyti; atklausyti; įklausyti; išklausyti; nuklausyti; paklausyti; perklausyti; praklausyti; priklausyti; razsiklausyti; suklausyti; užsiklausyti