klausa reikšmė

Kas yra klausa? klausà sf. (4) 1. organinis garso bangų suvokimas (vienas iš penkių išorinių jutimų): Da jis i klaũsą tur kai jaunas, viską gerai girdi Nm. Tuo metu Kastanto klausą pasiekė keistas švokštimas P.Cvir. Dabar ėmiau tempti savo klausą, kad pirmas išgirsčiau, kaip gamtos pavasaris prašneks tetervino balsu rš. 2. sugebėjimas gerai skirti muzikinius garsus, juos atlikti: Jo balsas geras, tik klausà menka DŽ. Jau penkerių metų pradėjo skambinti iš klausos (be gaidų, tik išgirdęs) EncVI208. | prk.: Todėl ne tiktai muzikinė, bet ir politinė tarybinių kompozitorių klausa turi būti labai jautri (sov.) rš. 3. J, [K] klusnumas, paklausymas: Neklausus, atpuoląs nuog klausos, atsispiriąs SD213. Pametė klaũsą tėvų Užp. Atsitraukė nuo tėvų klausõs Užp. Kokią ji baimę turi, tokią ir klaũsą (kiek bijo, tiek ir klauso) Skr. 4. paklausa: Tą brangį išdirba turginė kova tarp pasiūlų (padava) ir dero (klausa) A1884,303. 5. scom. [K] kas klusnus.

klausa sinonimai

klausa antonimai

klausa junginiai

  • Absoliuti klausa
Ką reiškia žodis klausai? Visi terminai iš raidės K.