atlikti reikšmė

Kas yra atlikti? atlìkti I. intr. 1. būti toje pačioje vietoje, neišeiti, neišvykti kitur: Visi išvažiavo, tik atliko dukterys BM110. Lietus pradėjo lyti, atlikom namie (nebevažiavome į miestą) Ėr. Atlìko až gaspadinę namie Ktk. Pasiturintiejie tėvai siuntė vaikus į gimnaziją, o kiti atliko prie naminių darbų A1884,145. Anas vienas namie atlìko (kiti išėjo) Ad. Vienas nueis …, kitas atliks lizdiep savo MP69. Vienas be kito neatliñka (nesiskiria, visur būna drauge) Ėr. | refl.: Atsilìkęs namie turėjau svečių J. Atsilìkus motinelė labiau dūsavo Ign. Visi paukščiai ir žvėrys išėjo ant darbo, tiktai kurmis su pesliu atsilìko ps. Tie … kūnu eiti, dūšios jų atsiliekti namuose SE148. ║ atėjus susilaikyti vietoje; apsibūti; pabūti: Sesuo grįžo, o jis tai ir atlìko Kp. Kurmonas atlìko par arklius BM13. Totliekt (teatlieka) mūsimp mergelė keletą dienų Ch1Moz24,55. Atlik rugių pjautų J.Jabl. Atlieku prieg kam SD458. Aš šiandien turiu namuose tavo atlikt (atėjęs pabūti) BtLuk19,5. | refl.: Paskui tie karaliai išvažinėjo, išsiskirstė, vienas tik atsiliko ir dar ilgiaus pabuvo BsPII127. Per visas dienas gyvenimo mūsų iki pabaigai amžies atsilik su mumis MKr9. Notsiliko ant noprosnų daiktų, notsiliko su vaikais žaist, tiktai atsiliko daryt tatai, kas buvo valia tėvo jo MP3. Atsiliekmi SD458. 2. būti nepaimtam su savimi išvykstančio, pasitraukiančio: Bet mato, kad jis neturi prie savęs savo kardo aštriausio – atliko jis ant baltų skobnių didžiajam bajoro dvare V.Krėv. Autobusas pilnas, i kiti [keleiviai] atliẽkta (nepatenka) Btg. Numirė meška, atliko dūdos rš. Tik seni batai ma[n] atlìko, ka mama numirė Jnš. Atliks mūsų dvareliai i širmi žirgeliai (d.) Dkšt. ║ būti nepaimtam, neišrinktam, nepagautam: Da yr kieme viens atlikęs (nevedęs jaunuolis), o nė vienai nepatikęs – pirškit nors tą patį JV247. Ans buvo našlaitis, atlìko nu karūmenės (liko nepaimtas į kariuomenę) Klk. Pagavom gavom visą pulkelį, atliko liko vienas vanagėlis (d.) Kp. ║ atitrūkus, atsiskyrus nuo ko atsidurti, būti kur: Paukštė ištrūko, o plunksnos atliko LMD. Katram tik už ausies nustvers – ir atlieka ausis saujoj LMD. | refl.: Čevarykas gi, prilipęs pri smalės, atsiliko ant vietos BM203. 3. būti likučiui, daliai, nesuvartotam, nereikalingam, laisvam kiekiui ko nors: Kas jiems atliko, įmetė ing dovanas BtLuk21,4. Atlikusias bulves sėklai pasiliko rš. Jiem pusė lauko atlieka J.Jabl(Jnšk). Iš užkaistos sriubos turi atlikti tik pusė rš. [Išrėši] šešetą vardų jų ant vieno akmenio, o šešetą atliekančių vardų ant kito akmenies pagal jų giminių Ch2Moz28,10. | refl.: Jam skolą atiduočiau ir dar man šimtas atsiliktų Lnkl. Jei tūkstantis atsiliẽka, tai gali da gyvent Mrj. 4. refl. užimti kieno vietą, būti kieno vietoje: Kurie ant jų vietos atlikos DP233. Kol tėvas gyvas, tai [sūnus] „Matuliauskiukas“, paskui, kai atsiliẽka gaspadoriaut, jau „Matuliauskas“ Dglš. 5. išsilaikyti, nedingti, neišnykti, egzistuoti toliau: Ant rudens kumelė taip sublogo, kad vieni kaulai ir skūra atliko LMD(Šlv). Kad po pečiumi nuodėgulis atlinka, tai svečias bus Pn. Visus daiktelius, atlikusius nu gaisro, sunešė jaujon Sz. Bei anys turės suvalgyti, kas jumus atliko ir išgelbėta yra nuog krušos BB2Moz10,5. Atliekti žmogup paprotys senas SPII64. Nei žymės notliks anos puikės jo MP188. Šešuolis viens jos atliko Mž265. | refl.: Duonos ir vyno … gardumas ir kvapas … atliektis DP265. 6. Ign nežūti, nemirti, būti toliau gyvam: Ineita jo galinin kieman ir tenai rasta atlikęs [žalčio nesuėstas] senelis BM5. Ariogalos knygnešių aš tik vienas atlikau Ar. | refl.: Atsilìko duktė, ašenai ir motka Gg. Jei grūdas ing žemę nebus įmestas ir ten nesupus, tad patis savimp atliektis ir nė vieno vaisiaus notneš DP486. 7. nenustoti būti tokiam pačiam, būti ir toliau tokioje pat būklėje: Vadinasi, jis atliko gyvas Pn. Žmonės neklausė jų ir atliko nenužudyti LMD(Pl). Teip žmogus ir atliko teisus Skr. Eik valgyti – atliksì nevalgęs Ėr. Atliks rūtelės nenuravėtos LTR(Rm). Dabar atlìko šienas nenešta Zr. Tu atliksi loskoj mano MP81. Kodėl atlikai besėdįs tarp dviejų kaniukščių? Ch189. | refl.: Langai sveiki atsilìko [nuo bombardavimo] Ut. Šįkart duona atsilìko žalia Skr. Jame (sudužusiame veidrodyje) tačiau paveikslas žmogaus ne sulaužos, bet ižtisas atliektis kiekviename lustelyje DP134. Liepia …, idant motė nopleistų vyro, o jei jį apleis, tad be vyro totliektis DP70. Erškėčiai yra ir atliektis ant amžių DP100. Saugok pats savęs ir mokslo, atsilik (nesiliauk būti, laikykis) šiuose daiktuose Bt1PvTm4,16. 8. patekti į kokią būklę, atsidurti kokioje būklėje: Verkė mūsų seselė, kad atliko našlelė JD797. Sesutė Elena ir broliukas, atlikę našlaičiais, kur pasidės? BM225. Nieko nė vienam kaltas notliks MP72. Tu priverksi rytoj dieną, kaip atliksì viena (d.) Tj. Per tave aš atliksiu už melagį Ėr. Atlikom, kaip stovim: supleškėjo gyvuliai, ir rūbai, ir grūdai Skdt. Gėdoj te notlieku KN32. | Be marškinių atlikáu [besibylinėdamas], ale muno viršus Krš. Žinoma, kad tokie atliko be vietos A1884,266. Jei ant dangų kopėčios būtų, velniai be darbo peklo[je] atliktų LTR. | refl.: Atsilikaũ našlė Vvs. Atsiliko siratelė baltame svietely be tėvelio, motutės Lkm. Liūdna panaitėlė, atsilìkus viena Msn. Atsiliktų vargšas be pastogės rš. Mažiausias geras darbas neatsiliks be užmokesnio rš. Ant vieno peilio atsilìkom Skr. 9. pasidaryti, tapti kuo, kokiam: Po tėvo mirties teisingasai brolis karalium atlìko Rk. Kaip tik anos (gulbės) nusleisdavo pakraštin, tuoj padėdavo savo plūksnas ir atlikdavo labai gražios mergytės BsPII240. Dabar gi tada totliekt, meldžiu, tarnas tavo vergu Ch1Moz44,33. Kotrušė atliko nei varna, nei povas (nei mužikė, nei bajorė) Blv. Visiem nebemielas atlìko BM446. Ežeras tada atliẽka dykas BM44. Da vis vargulis norėjo, kad [nelaimė] liktų mažesnė, ir atliko tik sulig riešučiu BsPII263. An rudenį da pigiau atliks An. Jai gi taip iškada atliko to bernioko LTR(Vb). | refl.: Kai jūs seni atsiliksit, in kur tada pritiksit? LTR(Žl). Nemielaširdžiai … atliksis prakeikti DP533. Nu ir atsiliẽnka laimingas ir patenkintas už tėvo dovanos Msn. Jis, žmogum … būdamas, broliu … atsiliekti SE90. 10. impers. (su bendratimi) tekti, reikėti, būti priverstam aplinkybių ką daryti: ^ Tau atlìko tik poterius kalbėti (pasenai, niekam nebetinki) Krš. 11. pasidaryti laisvam, neužimtam, nereikalingam: Šitą maišą galit neštis – atliko Alk. Atliko šaukštas – gali valgyti Šts. Gali kaisti – jau atliẽka puodas Pc. Ugnis atliko – kaisk savo katilą Šts. Kai atlìks arkliai, nuvažiuosim Gs. Arklys nebatliekta, reik eiti pėstam Šts. Šis kambariukas atliẽka, jame niekas nemiega Skr. Vyrai neatliekta talkai, vyrai rugius sė[ja] Šts. Martynienė atlikusi parėjo prie vaikų Žem. Taip norėčiau atlikti nuo tų mėšlų… Kad ir pavargsime šiandieną, ką padarysi Žem. Šiandie atlikaũ nuo darbo, tai atėjau Kdl. Vaikeliai, atlikusys nu kokio noris darbo, tujau kibo į ritinį S.Dauk. Aš jau sena, nu visų atlìkusi (niekam nebereikalinga) Vkš. Tas nenaudas nuo visur atlìko (iš visur jį pašalino), tai čia parkėlė Skr. Į tę patenka atlìkę nuo visų (blogiausi, paskutiniai) žmonės Alk. Jei sergąs y[ra], anam viskas atliẽkta (nieko nebereikia, viskas nebeįdomu) KlvrŽ. Sugrįžau po tam prie plausto ir par atlinkančiąją dieną užsiėmiau iškrovimu jo I. Yra mergų atliẽkamų – tegu eina dirbt Žal. Atliekamų̃ [grikių] liko, tai davė grikiais [už darbą] Vlk. Nebebuvo troboje duonos trupinėlio nei atliekamo drabužėlio rš. Su tais spiečiais išlėkė ir visi atliekamieji bitinai J.Jabl. Turiu atliekamo laiko rš. ^ Nuo visų atliko, niekam nepatiko LTR(Jnš). | refl.: Atsilikaũ nuo visų darbų: nuploviau, nučystijau visus indus J. 12. R411 turėti laisvo, atspėjamo laiko: Likte neatliekù, t. y. laiko neturiu J. Ar nematai, kad aš n'atliektu? MitI67. Ana greičiau atlìks, pataisys tau pietus Akm. Palauk, kai kurią dieną atliksiu truputį, tai ir pas juos nueisim Mrj. Atlikdamà vis mokinase, mokinase Prn. 13. baigti apyvokos darbus, apsiruošti, apsiliuobti, susitvarkyti: Atlikau su šviesa B. | refl.: Ar jau atsilikaĩ? Ar jau apsiliuobei? KII304. Būsime linus išmynę, javus iškūlę, būsime atsilikę I.Simon. Aš skubu darbuoties, noriu greičiau atsilìkti Krtn. Skubu atsilikti su gyvoliais, kad nesutemtų bežygiuojant Kal. 14. išvengti, išsisukti, išsisaugoti: Kur jis nesidžiaugs, smerties atlìkęs Skr. Tai dabar džiaugėsi, kad ta pana atlìko nuo smako LB263. Duok tiktai tau nu amžinų ašarų atliktie Sz. | refl.: Pasiklojo jam už savo piktus darbus nuo koronės atsilikti rš. 15. būti atskirtam, pašalintam; atstoti nuo ko, netekti ko, prarasti ką: Tai teip atlìkom nuo bičių Antr. Atlikusys nu savo vaikų ir pačių S.Dauk. Atliko, atstojo nu proto Šts. Senis atliko nuo visų sąjungų ir draugijų Sr. | refl. Mtl. 16. numirti, žūti; nugaišti, galą gauti: Pačių lietuvių tą dieną trys tūkstantės atlikusios S.Dauk. Srovė kraujų ištekėjo, ir pati ūmai atliko BsPI62. Kai duosiu, tai ant vietos atlìksi! Alk. Mūsų karvė atlìko Šv. Kap šuniui uždavė grybelio, tas tuoj ir atlìko Brt. | refl.: Dar vienas atsidvėsimas – ir jis buvo atsilikęs prš. 17. išnykti, dingti: Senovė atlikus, bet viskas akỹs matos Antš. Kad ligos ateina, visos mandrystės atliekta Šts. 18. nusilpti, sumenkti; netekti jėgų, sveikatos: Jau tas žmogelis gatavai atlìkęs (nusibaigęs, nusisirgęs), matyti, nebilgai bepasitęs (begyvens) Vvr. Taip atlikáu, nėko nebįgaliu, nėko dirbti negaliu Užv. Atlikęs, lyg dvi savaiti nevalgęs Kltn. Veršiai atlìkę, ką tik paeina Vdžg. Mūsų šuo jau su visam atlìko (niekam nebedera) Up. Sartis neatlìko per visą sėją, kad ir blogai šeriamas Vdžg. Kojoms esu atlikusi (nebepaeinu) Trš. 19. pagesti, pasidaryti nebetinkamam, nebegeram, prastam: Liga susimetė į kelią, atliko koja – nebepaeinu Lnk. Paskui savo linus kol išmyniau, vis po dulkes… akys visiškai atliko Žem. | Jau visai atlikęs jūs peilis (nebeaštrus, netikęs) Gs. Tas tavo kirvis visai atlìkęs Šv. Atlikęs jau muno švarkas, reiks naują taisyties Šauk. Atlikęs čia ir maišas (prastas, netikęs) – vienos skylės Skd. Ar aš tiek besu atlikusi (verta), kad aš tau merge būsu! Šts. Atlìkęs čia ir darbas (menkas, prastas) – tik žaislas Skd. 20. būti paveldėtam, atitekti: Kam atlìko namai? Ėr. Mums atliks karalystė Mž396. | refl.: Urėdas ir vyresnybė Petro … atlikos ant potamkų jo DP468. 21. neįvykti (norui, ketinimui ką daryti): Šiandie bitės atlìks (nebus galima bičių žiūrėti) Ėr. Tavo turgus (ėjimas į turgų) šiandiej atlìko: kurgi – jau pusdieniai, vėlu eit Trgn. 22. nesuskubti eiti, vykti lygiai su kitais, atsidurti užpakalyje kitų: Jeigu rovėja atlieka, ją visiap pajuokia LTR(Dglš). Draugai traukė pakraščiu, dairydamies vandens, o aš pasukau į kitą pusę ir per mylią nuo jų atlikau J.Balč. Toli atliekti nuog jo MP125. | refl.: Plentu važiavo taip, kad neatsiliktų vieni nuo kitų A.Vien. Aš jau atsilinkù Pgg. Ka greičiau eini, ans atsiliẽkta Lkv. Turguj mergelė atsilìko nū motynos Pgr. 23. nesuspėti dirbti lygiai su kitais, vėluoti: Šiemet atlikom labai su ūkės darbais Krk. | refl.: Ūkis pradėjo smukti. Visi darbai atsilikdavo rš. Pavasarį atsiliksi dieną – rudenį būsi atsilikęs savaitę LTR. Ačiū Dievui, mano tėvas anksti kėlės, vėlai gulė, ir aš neatsiliksiu KrvP(Ašm). 24. refl. prk. nesuspėti, nesugebėti pasiekti reikiamą lygį, būti prastesniam už kitus: Negalima atsilikti nuo judėjimo, nes atsilikti – reiškia atitrūkti nuo masių rš. Žmonių sąmonė savo raidoje atsilieka nuo jų ekonominės padėties rš. Dabar mūsų šalyje nebėra atsilikusių tautų sp. Sena, atsilikusi technika trukdė judėti į priekį rš. 25. vėluoti (apie laikrodį): Jei atlìkęs laikrodis, reikia pavaryti Ėr. | refl.: Ar daug tas laikrodis per dieną atsiliñka? Rm. 26. refl. įvykti: Apgulimas Jerozolimos atsiliko dienoj pačių Velykų brš. Dideliuose miestuose apie pusiaunaktį atsilieka (laikomos) mišios brš. II. tr. 1. Mž502 padaryti, nuveikti, įvykdyti kokį darbą; pabaigti, apsidirbti, susidoroti, susitvarkyti su kokiu darbu, reikalu: Kažin kas čia dabar reik atlikti J.Jabl. Ar jis tą darbą atliks, ar ne per sunkus bus? Alk. Kas ankstie pradeda, tas ankstie atliekta S.Dauk. Darbus atlikus, smagu švęsti R31. Karaliaus namuose visi žygiai atliekami su saule I.Simon. Atlikom apyliuobę apytamsa B. Dabar visi sunkesni darbai atliekami mašinomis sp. Atliktà – nebrūpės Lkv. Viskas buvo atliktà Kin. Atlikau vis, ko nu manęs norėjai M.Valanč. Viena minute jie viską atliko J.Jabl. Jau jis veik bus atlìkęs KII40. Kiekvienas iš jų tegu pasiuva drabužius, ir tada matysim, katras atliks gražiau J.Balč. Kaip ir kiekvienas darbas, taip ir literatūros kūrinys vertinamas pagal tai, kaip jis atliktas T.Tilv. Nuodingos dirbtuvės dulkės atliko savo darbą – džiova artinosi prie galo J.Bil. Mergaitė atliko savo: paėmė kaulus ir supylė palangėje Ps. Arklius mažus tetur, kurius matydamas niekados netarsi galiančius butos darbus nuveikti ir karės žygius atlikti S.Dauk. Prisiegą atliekmi (prisiekiu) R10. Deveika, atlikęs didelį kelią karklynais, grįžta iš miestelio pusės P.Cvir. Rimto veido senyvas vyras smarkiai jį barė neatlikus kelionės į Meką J.Balč. Jis savo amžio kelią atlìkęs KII10. Iškilminę auką atliekant, dūmai degančių gyvolių į padebesius kildamys rūko S.Dauk. Išgirdo ant kalnu naujai Jonines atlikus (atšventus) M.Valanč. Atlikau visus reikalus mieste Ėr. Atlìk už mane tą reikalą Alk. Atlikta (baigta) byla B. Ta liga atlikta (persirgta), kap geležinė pupa perkąsta Ml. Tą patį šeštadienio vakarą padarė jaunieji sutartuves ir atliko pintuves M.Valanč. Tuojau buvo pakviestas teisėjas ir atliktos visos sutuokimo ceremonijos J.Balč. Mokyklą atlikęs (baigęs darbą mokykloje, vaikus paleidęs), mokytojas galia daryti, ką noria Lnk. Vyras toks čiopa, pati ir gyvolius atliekta (apeina, prižiūri) Šts. ^ Atiduok, kas mano, ir àtlikta (ir baigta, ir viskas)! Alk. Mamike, nekalbėk, Anė man patinka, ir atlikta! I.Simon. Neik, ir àtlikta! Alk. Viena subine dvijų turgų neatliksi LTR(Kv). | refl. tr.: Atsilikusi žygius, įėjo Urtė į vidų, atsisėdo prie lango ir giliai susimąstė I.Simon. Pirmiau apyvoką atsilik, paskui gali ir į miestelį eiti Trg. Aš savo darbus atsilikaũ K. Malūną atsilìkti, turgų atsilìkti į Jurbarką važiuodavom Smln. Aš atsilieku, kas reikia, miestely ir važiuoju namo Ds. Atsilìksma staldą (padirbsime darbus stalde), i būs visi darbai baigti Lkv. 2. vykdyti, daryti, eiti priedermę: Jis atliẽka savo pareigas labai tiksliai ir tinkamai Sr. Atlikmi, pilnavoju slūžbą savo R46. Reik visokius įstatymus su didesne atidžia atlikti M.Valanč. Kas metą atlikom dienas ir ganėm Žem. Jau tik galėsiu lauką dirbtie ir baudžiavą kiek tiek atliktie BsPIV52. 3. atsilyginti, atsiteisti: Aš jam vislab atlikaũ KI8. Skolą atlikti B. Aš turiu daug mokesnių atlìkti KII365. Visos mokestys neatliktos, šeimynai alga nemokėta Tat. Atliekmi algą B. Pasisėjo jis ant to kampučio lauko grikių, o už tatai turėjo ponui darbu atlikti BsMtI134. | refl. tr.: Atsilik sviestą (įvykdyk sviesto pristatymo prievolę) Ggr. Aš jam savo skolą atsilikaũ KI8. 4. atbūti kur nustatytą laiką, ką darant: Atlìkti (išeiti, praeiti) praktiką DŽ. Aš dar nesijaučiu bausmę atlikęs rš. 5. GK1939,89 turėti (vaidmenį); perduoti, perteikti žiūrovui, klausytojui (meno kūrinį): Filme Stoliarovas atlieka Martinovo vaidmenį sp. Visi [vaikai] greit sutiko žaisti teismą ir pasiskirstė, ką kuris turės atlikti (kas bus teisėjas, kas kaltinamasis, kas liudytojai…) J.Balč. | Šios moterys didelį vaidmenį atlieka (turi didelę reikšmę) gamyboje sp. 6. vykstant kur, neimti drauge; atsitraukti, pasišalinti nuo liekančio vietoje, palikti: Mergos …, atlikusios namie jauną marčią …, išeidavo pasitekėtų prieš jaunikį su lempomis DP568. ║ leisti, liepti būti vietoje: Norėjo prieg bažnyčiai vaiką savo atlikt MP88. Dvi (teipag moteriški) mals melnyčioj, viena bus atimta, o kita atlikta Ch1Mt24,41. 7. pamesti ką, atsiskirti nuo ko: Davė perkūnas, ir atlìko žmogus gyvenimą (paliko gyvenimą, mirė) Lzd. ^ Atliko kablys kotą (apie žuvusį, nusigyvenusį žmogų) ST615. ║ mesti savo buvimo vietą: Tai Jonukas Kintus atlìko? Kin. 8. laikyti, palikti neliestą vietoje: Geriausis būdas mėšlą gerai užlaikyti – tai atlikti jį kūtėse drauge su galvijais iki ant lauko išvežant rš. 9. pasilaikyti neatidavus, turėti ką sau: Marija … sau nieko notliekta DP474. 10. nenaikinti, leisti būti, egzistuoti: Kam … rečius kūne savame atliko? DP195. 11. įpareigoti būti kur (kieno vietoje): Ant jo vietos atlikti yra DP470. 12. atsiskiriant, pasišalinant duoti, skirti kam ką: Didžiai įsimylėjo to pasaulio ir teip didį liudijimą neišbylomos meilės savos jop atliko DP508. Ir kokį prakeikimą atliko jai MP68. Dėl to mumus atliko tus regimus ženklus MP132. 13. priversti ką atsidurti, būti kokioje būklėje: Tuos … jų pasmerkime atliekt, kurie ing jį tikėt nenor DP243. 14. eikvoti, vartoti, skirti ką kokiam tikslui: Kam teip daug pikto ant ateisiančio meto sau zopostijame, dalį gyvatos ant nuodžių, ant veikalų ir trukimų, o dalį ant gailėjimo atlikdami? DP581. 15. turėti, gauti laisvo, neužimto (laiko): Atlikęs laiko nuo savo tiesioginio darbo, jis skaito knygas Al. ◊ ant kumeliùko atlìkti atsilikti raunant linus: Skubėk, dukrele, kad ant kumeliuko neatliktum Sdk. ant rugiẽnių atlìkti neištekėti iki Užgavėnių: Visos mergos šiemet atlìks ant rugiẽnių Rgv. Jei šiemet atlikai ant rugienių, tai jau ir nebeapsiženysi Rgv. àtliktas kriùkis baigta, viskas: Tėškiau šimtinę, ir àtliktas kriùkis Plv. atsilìk sveĩkas sakoma atsisveikinant: Atsilikit sveiki visi tie slenksteliai, kur mano vaikščiojo baltosios kojelės LMD(Ml). su kumeliukù atlìkti atsilikti raunant linus: Tu atsilikai su kumeliuku An. \ likti; aplikti; atlikti; dalikti; įsilikti; išlikti; nulikti; palikti; papalikti; perlikti; pralikti; prilikti; sulikti; užlikti

atlikti sinonimai

atlikti antonimai

atlikti junginiai

  • atlikti (bausmę), atlikti (kieno) vaidmenį, atlikti (kokį nors veiksmą), atlikti apeigas, atlikti darbą ne iki galo, atlikti dvi funkcijas, atlikti dvi funkcijas/du darbus, atlikti pagrindinį vaidmenį, atlikti salto, atlikti vidaus apdailos darbus, greit/paskubomis atlikti, paskubomis atlikti
Ką reiškia žodis atliktinai? Visi terminai iš raidės A.