gardumas reikšmė

Kas yra gardumas? gardùmas sm. (2) 1. → gardus: Gardùmas šitų obuolių nekoks BŽ55. Kvapų gardùmas – lyg medus vienas BM431. Kai nuskiedžia alų, tai nebėr to gardùmo Jnšk. Iš gardùmo nors ausis draskyk Sb. Ale tai skanus kvaps, da šiandie mano nosis to gardùmo neužmiršus Jrk74. Ir gardumė̃lis gi buvo pietų! Š. Kvepia sodeliai iš gardumelio Švnč. | Kada pats juokų gardumas praėjo, storas vyriškas balsas suriko seniui V.Piet. Tai gardùmai gertie, gražumai žiūrėtie Mrc. O gardumas jo buvo kaipo medaus ragaišiai Ch2Moz16,31. ^ Nežiūrėk patelnios juodumo, bet žiūrėk blynų gardùmo Ml. 2. gardus daiktas, skanėstas: Gardumùs valgo Dglš. 3. SD343 skonis: Tabakas erzina liežuvį ir gardumo dirgsnias V. Kudir.