medus reikšmė
Kas yra medus? medùs sm. ppr. sing. (4) 1. saldus produktas, bičių perdirbamas iš žiedų sulčių: Iš korių lašais driekiasi medùs J. Laukų medus visada šviesiai geltonas, o miškų pilkas Rm. Medaus korys B, R. Išeini į lauką – medžiai medum̃ kvepia Zp. Bitės mẽdų neša Dkš. Šiemet medaũs metai (daug medaus bitės prinešė) Rm. Šiemet maža medų̃ Ėr. Šaukštas tebėra medù (loc.) Ėr. Čia (turguje) sviestai ir medaĩ Pn. Nėr medžių (miškų), nėr ir medų̃, nėr ko kopinėt Arm. Išimu medų (kopinėju bitės) SD259. Šiandien bus gera diena bitėms kopti, medui imti J.Jabl. Dar kiti labai gudriai noria daryti, ir medų išema pirm šilų žydėjimo S.Dauk. [Liepynas] ūždavęs bičių spiečiais, dvelkęs medum vienu A.Baran. Pienu ir medumi maitinas S.Dauk. Medù tik ir tegyvena Sl. Medus bei vaškas visados yra gerai užmokami S.Dauk. Medum̃ [kriaušė] pavirto Ds. Mūs visi vaikai in medų kaip musia, o jis iš tolo Lp. Nė kokių čia medų̃ negausat, norat – ėskiat, norat – neėskiat Vvr. Vaikai, žiemą obuoliai bus už mẽdų Kair. Sudžiovins, suvalgysit už medų Ps. Kai išalksi, par medų išeis Skr. Giedrioj dienoj medus nešti, ūkanotoj koriai siūti NS116. Bitė, bitelė … duoda ir medeliaus RD145. Duosim sviesto, medùlio ir alulio Azr. Bet valgymas jo buvo žiogai ir lauko medus BtMt3,4. Jam ir patis medus kartumi regis DP285. Ir idant juos išvesčiau … ing žemę, plūstančią pienu ir medumi BB2Moz3,8. Medù tekąs K. ^ Medùs ir saldus, ir geras, o šuva nevalgo Nmč. Saldus kaip medùs KI657. Kieno burna karti, tam ir medus nesaldus Rs, Ds. Medum sėjai, pipirai sprogsta (linksmybė daro liūdesį) MŽ. Noris medumi teptum, vis degutu dvoks M. Kaip mẽduo nėr vietos (sakoma apie žmogų, kuriam visur prastai) Plt, Slnt. Miške mẽškos, namie mer̃gos, niekur nėr mẽdui vietos J. Alkanam ir sausa duona medus LTR(Grz). Be medaũs nevalgyk (valgyk, kai esi išalkęs, tada viskas bus kaip medus) Štk. Bitutė, saldų medutį nešdama, ir toji supyksta KrvP. Kas saldesnis už medų? (miegas) B. 2. Dg iš šio produkto pagamintas svaiginamas gėrimas, midus: Gėriau alutį, saldų medužį Niem7. Dirba mẽdų Zt. Reiks tau alutelio, reiks tau medutelio (d.) Plt. Aš medùlį gėriau Bn. Gersim … pienelio, medeliaus, dvigubąjį pyvą KlvD241. ^ Su tavo burna tik medų gerti LTR. Kur mūsų nėra, veršiai medų gera, kur mes esam, nė putros negauna (visur tas pats) Krkl. ◊ kaĩp dù medù (devynì mẽdūs) apie labai skanų: Saldu kap dù medù Gs. kaĩp iš medaũs ir píeno plaũkęs apie labai gražų: Kas per gražumas [jaunikio] – negalima nė apsakyt, teip kaip iš medaus ir pieno plaukęs! BsMtII101. Gardu kaip devyni medūs Nm. kaĩp medùs mielas, malonus: Man tie žodžiai kaip medus A.Baran. kaĩp mùsios ant medaũs labai (puola): Tenai jie puola kaip musios ant medaus DP302. medùs ir píenas apie labai gražu: Tai ne mergaitė, o medus ir pienas! T.Tilv. medaũs mė́nuo vedusiųjų gyvenimo pradžia: Jaunavedžiai du medaus mėnesius išgyvenę rš. Da ir anys gali mum ažusaldyt degtinę – medaũs mėnuo Ut. medaũs širdìs nuolaidumas: Su juo reikia kantrybės ir medaus širdies Sdb. Jam, ir medaus širdį turėdamas, neįtiksi rš. medumì varvė́ti apie mielai klausomą kalbą: Akys protu žibėjo, žodžiai medum varvėjo KrvP(Mrk). medaũs rasà Prk ant augalų lapų saldūs syvai; lipčius: Nuo kaitrotų ir žaibuotų dienų atsirand ant stiebais ir lapais medaus rasa, kuri skubin didžiai jų augimą S.Dauk. Kad tiktai lapai nebūtų pajuodavę ir neturėtų ant savęs amaro ar medaus rasos S.Dauk.