musia reikšmė

Kas yra musia? musià sf. (2) Lp, Mrs, Vdš žr. 1 musė 1: Voras mùsią karia Ds. Musià lekia Pb. Musios priveikti labai vargu J.Jabl. Kad ir yr kokia musià ar blusa, nesuės Rod. Kąsis mùsios, kab neužsiklosi Azr. Višta musiàs gaudo Dkš. Musia maišė maišymėlį, uodas nešė vandenėlį NS205. Musia vandeninė SD158. Šunų musia SD309. ^ Zy zy zy kai musia po žemėm (labai negarsiai) Trgn. Puola kaip musios ant medaus DP302. Musia neperskrido – jau ir supyko Sml. Muselè (vos vos, labai pamažu) ana ejo iš Lobinių Dglš. ◊ musiàs pánčioti juok. būti be darbo: Ką anys darys – musiàs pánčios Švnč.