voras reikšmė

Kas yra voras? 1 vóras sm. (3) KBII54, RŽ, DŽ, NdŽ, DūnŽ, (1) NdŽ 1. SD1120, R, R333, R180, MŽ, MŽ 446, D.Pošk, Sut, N, K, LsB179, M, LL136, Š, FrnW, KlbX133(Mlk), Škn zool. nariuotakojis, darantis tinklą, kuriuo gaudo mažus vabzdžius: Vorinis, vorop prigulįs SD239. Žalias vóras, kitas pilkas J. Naminis vóras (Tegenaria domestica) NdŽ, KŽ, DŽ1; E, Rtr, S.Mast. Vandeninis vóras (Argyroneta aquatica) KŽ; E, Rtr, S.Mast. Jūros vóras (Maja aquinado) NdŽ. Jūrų voras Q342. Didžiasis, kryžiuotis voras (Epeira diadema) Rtr. Voras kryžiuotis ŠT113. Paukštėda vóras (Avicularia avicularia) KŽ; S.Mast. Pilnas kertes voratinklių voraĩ priaudė Skp. O voraĩ, kampuos sėdėdami, verpalus audė K.Donel. Vóras taiso tinklą Klp. Apsinuodijimas vorų̃ nuodais MedŽ47. Vorai daug gražių bičių pagauna S.Dauk. Voras yra didis rijūnas, nesa jo pilvas niekados nepilnas ir, vieną gyvolėlį vos sučėravęs, jau jis puola ant kito Kel1859,183. Sklepe, kūtė[je] tų vorų̃ yr Trk. Geriausiai vóras troboj laikyt, tai tuoj susuka musiom kojas Sb. Vóras musią pakorė Dkš. Klausaus, ka vóras musį bekarąs, i misli[j]au, ka baido Tl. Ka vórą tiktai neišvarytum paskutinį iš trobos [valydamasi] (juok.) Trk. Aš moku dainą, kaip vóras iškrito iš ąžuolo Šts. Kad vištos gūžys nemala, duoda vórą ryt Jrb. Jei matai didelį juodą vorą, bus nelaimė LTR(Imb). Jei nuo lubų ant tavęs nusileido voras, reiškia laimę LTR(Ob). Kap vóras nusleisdo ties stalu, sako, svečiai bus a tau kokią žinią atneš Grv. Voras ant stalo vidurio leidžias, bus mylimas svečias LTR(Aln). Vóras nusleido – naujieną išgirsi Dg. Kada voras nusileidžia prie žmogaus rytą ir dieną – geras ženklas LTR(Imb). Kaip voras nusileis iš ryto, tai bus laimė, o jei vakare – nelaimė Krkn. Jei pamatai vorą leidžiantis nuo lubų – bus kelionė LTR(VšR). Vasaros laike, jei voraĩ kilsta, būs pagada Lpl. Laimę visą išneša, jeigu vórą ažmuši Svn. Netrupink duonos, ana šventa, vóras ateis ir tau kuprą indės (baramas vaikas) Dgl. Trupinys uždribo vorui ant nugaros, kur ir prilipo; dėl to dabar visi vorai kuproti Brž. Tėvas mažą vorą laikė pinigų pranašu, didelį vorą – nelaime L.Dovyd. Po sienas ir stogus voraĩ tur tinklus, o musėms užspendžia didelius spąstus JD219. Iškrito vorelis iš ąžuolelio ir nuniro sprandelį LTR(Trg). Atejo meška, didė daktarka, vóruo sprando taisyti (d.) Šts. Išgyk, voreli, taisyk sprandelį, iškark visas museles LLDI366(Grdm). Voráitis nū lubų leidas Lkv. ^ Motina serga, antai kai vóras į kuprą sutraukta Skr. Nekas jau ir iš jos – susrietus, suskuprojus kaip vóras Slk. Suslenkęs, su kupra kai vóras Dgl. Ko vaikščioji kai voras kuprą papūtęs KlK29,63(Jrb). Eina išsiplėtęs kaip vóras End. Storas kaip voras LTR(Aln). Kai vóras da, suvis maža, būdavo, einu ir aš toliausia uogaut Klt. Eina ir eina kaip vóras (labai darbštus) Vdn. Išpampęs [veršis] kaip vóras i nusprogęs Pvn. Pasigavo kap vóras musę ir nepaleidžia Prn. Neša ažu rankos kai vórą balon LKT 314(Ob). Vóras tiesia tinklą ne už dyką, norėdamas pasigauti musę An. Vóras bėgo iš miesto, o snarglys – į miestą Smln. Kepė anõs pyragą an pernykščio sniego, an vėjo brazdų, an puodo taukų, an vóro plaukų (d.) Slk. Ta priėdė vaikas – pilvalis kaip vóro End. Maži vaikai teip būs pilvukais aptekę kaip voráičiai: srėbs srėbs putralę tą kokią End. Prie ratelio ir staklėse kaip vorelis dimnai ploną siūlelį tiesė Tat. 2. DŽ, NdŽ prk. godumo, piktumo simbolis: ^ O šitie ponai kaip vorai, kaip siurbėlės iščiulpė mano dvasią K.Saj. 3. prk. apie silpną, pasiligojusį žmogų: Į bažnyčią tas vóras dar nusivelka? Upt. ^ Ligonys vaikščiojo kaip voraĩ J. Po škarlatinai šitai vaikščioja kai vóras Prng. Kap vóras einu, nedrū́ta Dglš. Be sveikatos likau, kai vóras Trgn. Vėjas nupūst, šliaužioju tokis kai vóras Žln. Kruti kaip vóras, ir gana Kdl. Nestiprus, kap vorẽlis landžioja Pv. ║ E(Sml) prk. kuprius, sudžiūvėlis: Teip jiems (kareiviams) dar kaip kokiems išpendėjusiems voráms tolyn belipant, priėjo jie ežerą Sch171. Jis dabar sudžiūvęs kap vorẽlis Auk. 4. etnogr. prk. šiaudinis papuošalas, kabinamas ties stalu, sodas: Šeštadieniais suolus nušėravoji, aslą išskuti, vórus tuos pakabini, tai visas ir grožis Gdr. 5. Gdr prk. toks mezgimo virbalais raštas, ornamento detalė. 6. E(Pn) prk. melagis. 7. BzF200 prk. smuklininkas.
2 võras sm. (2) žr. 1 vora: 1. Bobos võrais eina į atlaidus Skr. Vištų yr võrais, nededa nė viena Grg. 2. Užvarė sūdžios tretį võrą, t. y. ratą J.
3 võras sm. sing. (2) K.Būg, FrnW, NdŽ, LD29, Kzt, Grv verdantis ar užviręs vanduo: Reikia võro ažvirtie, duonos plutelę inmestie Aps. Kad apvirina ranką vorù, tai būva pūslėta Aps. Vorù akis išsmukino Dglš. Neapsismukin’ (neapsismukink) vorù! Tvr. Võro užpyliau an žolių, i bus vaistai Dkšt. I vorù piliu, i šutinu kisielių Dglš. Audeklas reikia appilt vorù Ad. Kai teliukas tryduoja, tai užverda võro, andedi arkliarūgščių pritraukt, atšąla i duodi Ml. Boba vorù šliūkt ant galvos, bet ne veliniui, o savam diedui – ėmė i nusmukino (ps.) Prng. Inpilkit šalto võro Dsn. Rankas apsipylė voreliù Aps. ^ Kap pasakė šite, tai kap vorù apipylė Dglš. Stovi kap vorù apipiltas Dsn. ║ garas: Kai užpylė in krosnies [v]andenio, tai kai užejo võro, net oran reikėjo bėgt Slk.
4 vóras (dial.) sm. (3) J, KŽ; M.Valanč = oras: Kapsų daug dažnesnė lytis vurvas, vožkà, net ir vóras (Veiveriai) nesiskiria nuo oro A.Sal.
5 võras, -à adj. (4) FrnW, NdŽ, KŽ, vóras, -à (3) NdŽ; R, R17,68, R180, MŽ, MŽ22, 90, Sut, N, [K] psn. labai senas: Davė jisai kelis aprašymus, išrodančius kaip voriausiose gadynėse mūsų kampo žmonės palaimingais buvę A1885,170. voraĩ adv. KŽ.

voras sinonimai

voras antonimai

voras junginiai

• Žmogus-voras
• Brazilijos voras medžiotojas, Žmogus-voras, Žmogus-voras (filmas)