vora reikšmė
Kas yra vora? 1 vorà sf. (4) K, vóra (1) 1. Q198, R, R290, MŽ, MŽ388, N, KII127, ArchXVI418, LsB217, K.Būg, Rtr, BŽ497, Š, OGLlI40, FrnW, NdŽ, Ss, Slnt ilga eilė, virtinė: Vora didelė pravažiavo CI725. Žmonių, gyvio vorà J.Jabl. Žmonės eina voromìs į bažnyčią J.Jabl. Šiąvasar tai nebuvo niekas, o perniaivasar tai gal bent keturios võros visokių [tarmės ir tautosakos tyrinėtojų] perėjo Kp. Visi sodų žmonės eina pas mus vandenio vorõm Vlkv. Skruzdėlės apniko – vorõms eina par aslą Jrb. Jau artinas į juos bent dvi voros žmonių Vaižg. Jie visi vorų voromis nuėjo į slėnį P.Vaičiūn. Riteriai išsitęsė ilga vora A.Vien. Visais keliais ir takais – voros pėsčiųjų J.Paukš. Valstiečių vežimai į turgų voromis važiuoja I.Simon. Aš ėjau priešaky, kiti vorele paskui mane rš. Vorẽlė gervių DŽ1. Jos (mergos) ten ir trauks [maudytis], per pokaičius plukdytis, gagėdamos ir vorele kaip žąsys M.Katil. | Va šitoj [namų] vorikėj visos jaunos moterys [gyvena] Pjv. ║ kar. rikiuotė: Kariai žygiuoja voromis po vieną, du, tris ir keturis rš. Vora po du – kovotojų dvejetai (gretos), sustatyti užpakaly vienas kito per vieną žingsnį rš. Žygio voroje kuopa paprastai rikiuojasi po keturis arba grandimis rš. Gurguole vadinamas karinio transporto vežimas arba tokių vežimų sambūris, vora LEVIII59. Keliu vóra baisiausia jų (kareivių) eina Plv. Plačiai išskleista vora raudonieji atsargiai brido per upę A.Aln. Vorele – rikiuotė, kurioje kovotojai išsiskleidę užpakaly vienas kito, nežiūrėdami lygiavimo rš. 2. Š, Dbk, Sld, Lb eilė, pamaina, kartas: Pirtį prikūrino – trys võros išsivanotų Vel. Mes jau trečią võrą vanojamės Kp. Trečioj vorõj tai neik an pirtį (raganos prausiasi) Slm. Dabar tavo vorà duot valgyt užstovui Kp. Per dvi voras kažin ar padirbsma Sl. Iš klėties išnešė darbinykai grūdus par kelias voràs Kp. Būdavo po kelias voràs arielkos išsivaro ir pardavinėja Pnd. Pirmos vorõs alus daug stipresnis Ds. Dvi voreles [degtinės] išvarė E(Pl). 3. PolŽ1261, Dkk apibrėžtas kiekis, dalis, apimtis: Vieną võrą jau iškūlėm Pnd. Dar vieną vorą išvarysim (iškulsime) ir eisim pietų Rk. Vieną võrą šieno išdžiovenom Ds. Ištraukė iš vandens pirmą võrą žuvių Ds. Dažnai stato [gubas] nupjovę kurį nors rėžį ar šiaipjau plotą (vorą) ar prieš kiekvieną valgymą, ypač prieš vakarą MTtVIII111. 4. dviejų srovių susivertimas, susikirtimas: Kur vandens vorà, tę atsiranda properša Gl.
2 ×vora (plg. l. warownia) sf. N apkasas.