tiesė reikšmė
Kas yra tiesė? 1 tiesė̃ sf. (4) DŽ, NdŽ mat. tiesioji linija: Tiesė – tai brūkšnys, nubrėžtas naudojantis liniuote rš. Stygų vidurinius taškus sujungę tiese, gausime tikrąjį dienovidinį EncIX206. Didžiausi potvyniai būna vidutiniškai kas dvi savaites, kai Saulė ir Mėnulis atsiduria vienoje tiesėje su Žeme rš.
2 tiesė̃ sf. (4) 1. AK13,16, Sut, Kos56, N, [K], KŽ, Drsk, Kt, Ar dešinioji ranka: Tiesė, dešinė SD289. Pirma tiesę sukė, dabar kairėn suejo [skausmas] Klt. Kad ir do sopės, tai jau tiesè galės dirbt Mlk. Ė mano tiesė̃ ne teip stipra Sdk. Ir tiesėn davė nendrę SPII166. 2. LKT396(Bn), DrskŽ, Dv, JnšM, Ker, Vj, Ant dešinioji pusė: Daeisi gurgždymą – suk po tiẽsei Srj. Po tiẽsei reikia laikytis Dbč. Važiuo[k] tiesė̃n – te kelias Grv. Kelias eiti (eina) tiesė̃n LKKXVIII160(Zt). Reikia važiuot po tiẽsei, o aš paėmiau po kairei Klt. Suk arklį tiesė̃n LKKIX29(Rš). Mes keturi geri darbinykai kaip stojom: du kairėj, du tiesė̃j Imb. Žiūrėk, kad jam būtų krėslas pastatytas po tiesei mano krėslo BsPIV209(Brt). Jok, berneli, po tieselei, rasi kalne biržynelį LTR(Dkšt).
3 tiẽsė sf. (2) Grš, Lš 1. KI288 užtiesalas, uždanga. 2. staltiesė, lovatiesė: Dabar audžiam tiesès Grš. 3. Lš arklo dalis.
4 tiesė sf. žr. 1 tiesa 1: Pagarbinti, kurie alksta ir trokšta tiesės, jog anys bus pasotinti AK87.