siūti reikšmė

Kas yra siūti? siū́ti, siùva (siū̃na K, Tt, Varn), siùvo (siùvė Ps, Mžš, Ln, Dbč) K, Rtr; SD366, H126, R, OsG77, Sut, M 1. tr. DŽ siūlu jungti audeklo, odos kraštus, darant drabužį ar apavą: Siū́davo viską su numiniais siūlais LKT124(Trg). Sanklomu, peltakiais siū́ti J. Dar̃ pasiūta, visa gatava – niekas [pats] nesiū̃na, pirma tai reikėj[o] siū́t Btrm. Seniau visa siùvėm Kls. Seniau an mašinos nèsiuvė, tik rankom Eiš. Pačios [moterys] rankom siū́davo sau ir vyram Gg. Ką sugreboji, tai ir siūnì Rod. Kapgi tu siūnì – pakavok mazgą! Dv. Marškinius patys ir audėm, ir siùvėm, ir visa darėm Dv. Iš pašukinių siū́davo vyram kelnes apatines, paklodes Žg. Mergos sueilavo (sueidavo) ir siū́lavo (siūdavo) marškinius Kpč. Seniau i motriškos baltinius siū́s iš dvijų dalių Tl. Kasdien nešiodavom vis austiniais, žėdni metai kriaučiai siùvo Alks. Oi ana gerai siū̃na! Švnč. Kas tau siùvė marškinius? Mrc. Motutė atsisėdus ant prieklėčio ir siuvañt Kp. Jinai labai gražiai siū́t galėjo Grv. Vienus [marškinius] su pirštais siuváu, kitus į mašiną daviau Vdk. Parvežė siùvamą mašiną Grž. Siùvamasis žiedas Bdr. Siumavíej (siuvamieji) siūlai Lz. Linukus reik verpti kaip siuvamū́sius siūliukus Rt. Adata pavalkų siuvamóji J. Mašina seniai y[ra] besiūta, užrūdijusi Šts. Siū́tinosios vaiko kojinės buvo stipresnės už nertinąsias Šts. Ir buvo jupa ne siūtà, bet megzta per visa DP172. Tuos batus jis man siùvė Mrc. Tas meisteris naginėles gražiai siùvo, su apyvarėliais Šmn. Kap tik Liublino būtų siūta tos kurpelės Tvr. Mas siū̃nam užkulą – kaip be ano?! Krš. Siuvau marškinėlius nuobrukinio maišo ir įdūriau rankovėles iš avėto auto LTR(Ldvn). Ir kriaučiukas negal siū́tie, siūlo nevaškavęs DrskD255. O kad aš siuvau plonas plonas drobaites be siūlo, be vaško, be adatėlės LTR(Sln). Dvi sesutės šilkus siuvo, besiūdamos sudūmojo LTR(Klp). Višta šiurpė siuvė kurpius, nedaug ėmė, par tris grašius NS293. Numirėlio (dat.) siuvamo rūbo adata indurk arba nors basterk bernui kaklan, būtinai tave ims Vlk. ^ Žinok, jog ilgiau siūtas stipresnis esti rš. Nesiūk, neužmezgęs siūlo galo LTR. Karšta adata (skubėdama) kiba siuvai, kad taip ỹra Grš. Siūti siūsi, bet nedėvėsi Slnt. Tamsiam pakajėly daug panytėlių siùva be adatėlių (bitės) Sml. Lopinys ant lopinio, be adatos siūtas (kopūstas) LTR(Aln). | refl. tr., intr. K, LL251: Siuvaũs paltą, kilpa nutrūko KzR. Aš pri stalo siuvaus atsisėdusi Šts. Ko siuvýs?! Eik valgyti! Šts. Tessiū̃ (tesisiuva) LKKXIV224(Grv). Marytė siùvantys suknelę LD380(Lkm). ║ adyti, lopyti: Žąsino plunksną ištrauka iš sparno, sulenka, užkiša paidą, su ta plunksna i siuva [vyženos padą] Grd. Viršus siūta menku lopu Vlkv. Jei ant žmogaus priseina kiek drabužį siūti, susiūti, tai jis turi įsikąsti šiaudelį ar medelį – kitaip jam protą gali susiūti Pn. ║ lopant įdėti: Trirublines i penkrublines ans vis siùvo už lopo į savo drabūžius Jdr. ║ siūlu pritvirtinti prie drabužio: Vyrai kelinėsan siùva branktelius Lz. Nė vienas nesiuva (orig. nesiuja) (lopija) lopo iš naujos drobės ant seno rūbo BBMr2,21. 2. žr. siūdinti 1: Ketinau siū́t paltelį, ale ką čia besiū́si – mirt reiks jau Kp. Avių nelaiko ir kailinių nesiū̃na Rod. Tėvai vyresniam sūnui ir drapaną geresnę siùvė, ir čebatus brangesnius pirko Skrb. | refl. tr.: Daba tokius trumpus [paltus] siuvąsýs Erž. Vadinasi, norite eilutę siūtis? J.Paukš. Buvo ant vieno guziko [švarkai] mada, da kaip aš siuviausi Mžš. Siùvėsi gražią suknytę GrvT78. Siùvas kamašėlius, kad tiktai girgždėtų, pamačius mergelė kad į jį žiūrėtų (d.) Mšk. Ana sau smerčiai suknią siùvos Aps. 3. tr. DŽ1 siūlėti, siuvinėti: Aš daba kaip siū́siu [rankšluostį] ir atriesiu Trk. Gražus tavo žiuponėlis, žaliais šilkais siū́tas, cidabru vadžiotas JV740. Siuvo [mano dukružė] raudonais, siuvo geltonais, siuvo žaliais šilkeliais Niem25. Turiu žalią vainikėlį, šilkų siūtą valinėlį (d.) J.Jabl. 4. intr. verstis siuvėjo amatu: Siuvo tokia siuvėja Paketurių kaime, ne vietinė, iš kitur, su siuvamąja mašina po kaimus bekeliaujanti J.Balt. To mokslo neturėjo žmogus, ejo siū́damas par svietą Kal. Buvo kriaučius, ans su tuo gižu vis ejo siūdami Tl. Siū́davo namuose kriaučiai, atsiveždavo savo mašiną Žg. Esu ir siūdama ejusi, bet mašinos siuvamos neturiu Šts. Brolis par ponais, par mužikais siū́davo Sug. Siū́t junkos Btrm. Aš buvau beišeitąs mokytis siū́ti Jdr. Jei aš nesmokytau, tai siūtáu Vlk. Sūnus siū̃na Vvs. 5. DŽ tr. lipdant daryti (ppr. korius): Bitys korius siùva KI238. Jau bitės pradėjo siū́ti Jrb. Bitys jau siū̃na naujus korius magazine Jnš. Jei bitys korių nèsiuva, ta i medaus nė[ra] Vž. Bitės iš viršaus korius siū́davo, tiesiai prie lubų Sk. Bitės šiaudinėje [aulėje] tolie greičiaus dirba arba siuva S.Dauk. Mano bitys kaip telyčios, o bičiukai kaip telukai, siùvo korius daržinė[je], neša medų rezginėms JD547. Aš jums (bitelėms) darbo pramanysiu – giedrioj dienoj medus nešti, ūkanotoj koriai siūti NS116. Korelį siuviaũ, medulį nešiau (d.) Vrn. | Po svočios nosim musia korį siuvo (juok.) LTR(Trak). 6. DŽ intr. šnek. nuolat lakstyti iš vietos į vietą, ten ir atgal, zuiti: Anie visur siùva Prk. Siūnì ir siūnì pro šalį, negali palaukti Užv. Kas tom bobom šiandie pasidarė, kad siùva ir siùva iš vieno galo į kitą Srv. Kadgi ana dirbtų, ale siùva, siùva iš gryčios gryčion Ds. Vaikai, a ilgai siū́ste par dures?! Trobą užšaldėt! Krš. Ir siū́s be parstojo par duris! Ar nesėsys?! Pgr. Tas vaikas tikras nepasėda – šen siùvęs, ten siùvęs Ss. I siùva visą dieną pryšpryšais Up. Vaikai siū́te kaip bitės siū̃na visur Krš. Ko tu čia siuvì kaip į uodegą įkirptas? Alk. Tas šuo siùva ir siùva apie namus Al. Gal kiaulė tekių paskėlė, kad šiandiej pardien siùva po galvijus? Trgn. Katė siùva ir siùva po gryčią Kp. Pelės tik siùva po kluoną Dkš. Kas nor kur greitai būti, tasai tur siūte siūti IM1858,46. | Mieste ten ir atgal siuvo automobiliai rš. Vilniuj mašinos tik siùva, siùva Ktk. Čia tai nors neburzgia, o pas mum tai siùva siùva motociklai Slm. ║ Krž skraidyti: Kregždės siuva ir siuva pažeme, turbūt bus lietaus Gs. Skregždės siū̃na palei žemę Rod. O, žiūrėk, kap bitės gražiai siùva aplink avilį Al. Ir mūsų gonkos pasauliu, ale musių tai tik siùva, tik siùva Slm. Jų triobon musės tik siùva apie nosį, negalima nė būti Lš. Lėktuvai siùvo po visą dangų Šk. Pradė[jo] siū́t orlaiviai Gs. | Kol man nemergaut jaunai, kad apie mane bernai kap bitės siū̃na (sukasi, meilinasi) Rod. ║ sparčiai suktis: Siùva prie darbui kai šiaudyklė (greit, gerai dirba) Klt. ║ bastytis, keliauti: Per daug jau siuvate po pasaulį J.Balč. 7. refl. šnek. šiaip taip gyventi, stumtis: Kol galiam, teip ir siùvamės Tj. 8. intr. prk. tankiai šaudyti, kalenti: Vis tankiau ir tankiau siuvo automatai J.Avyž. Anapus tarpumiškės ėmė sutartinai siūti kulkosvydžiai rš. 9. tr., intr. prk. dilgčioti, smelkti: Mane šiurpulys siùva BŽ457. Šaltis par nugarą siùva (šiurpas krato), ar jau kvaraba kokia ema?! Ds. ◊ ant (kieno) galvõs siū́ti skriausti: Ta valdžia tik ant vargšų žmonių galvų̃ siùvo Žal. batùs siū́ti duoti uždirbti: Į kinus, vaikai, neikiat: žulikams batus nesiūkiat Lk. batukùs (čeverykàs) siū́ti paleisti akmenuką vandens paviršiumi, kad kelis kartus paliestų: Vaikai, sustoję prie ežero, ir siùva čeverykàs Trgn. Vaikai, baikit batukùs siùvę, man visas žuvis išbaidysit! Pv. siū́tas ir lópytas visko patyręs: Anas jau mokytas – siū́tas ir lópytas Trgn. \ siūti; antsiūti; apsiūti; atsiūti; dasiūti; įsiūti; paįsiūti; išsiūti; nusiūti; pasiūti; papasiūti; persiūti; prasiūti; prisiūti; susiūti; pasusiūti; užsiūti

siūti sinonimai

siūti junginiai

(pri)siūti, dygsniuoti, (su)siūti, siūti mašina

Ką reiškia žodis siūtinis? Visi terminai iš raidės S.

Draugai