smelkti reikšmė
Kas yra smelkti? 1 smel̃kti, -ia, -ė tr., intr. ppr. impers. NdŽ, DŽ1, Kin, Jrb, Erž, smélkti Š, Rtr, DŽ, DŽ1, Lnkv, Sml, Rm, Jnšk, Skp; Kos53, L 1. geliamai skaudėti, diegti: Dieglys smelkia man strėnose, t. y. duria, diegia, veria J. Smilkuliai smelkia man sprandą nuo pavasario, t. y. diegia J. Smilkuliai smel̃kia į dantis Šk. Man smelkia, kad sunkiai keliu J. Man ausį, dantį, šoną smélkia NdŽ. Tą vieną dantį smel̃ka i smel̃ka (maudžia) Krg. Dantį smel̃ka – kad tik nepradėtų skaudėti Vkš. Nuo tos smarvės ir galvą pradėjo smel̃kti Kair. Led prisitaikiau tuos naujus dančius: ėdė, graužė, i ausys smélkė Mžš. Kad tik prieš drėgną orą, ir smel̃kia kelius Sl. Nuo vėjo užpūtimo man teip ausį smélkia Slm. Smel̃kia visus kaulus Lp. Kad smel̃kia šitą lūžusią koją, negali Mrj. Kaži koks tas oras bus, ka ma smel̃kia kojas Grš. Kaip tik kiek greičiau pabėgu, tai ir smel̃kia šoną Vl. Man kažin kas smélkia šone ir smélkia – kad tik nereikėt atgult Krs. Galvą smelktè smel̃kia Skr. Kartais par alkūnes smel̃ks, par pečius Vdk. Musėt kaulas trūnė[ja], ka vis to[je] vieto[je] smel̃ka Kv. Vėjas nuo medžių dažnai padvelkia, šilima kaktos dirbant nesmel̃kia BM435(Kp). Baimė paširdžius smelkia rš. Jo ausis vis tebesmelkė tas nykus balsas rš. smelktinaĩ adv.: Kur neskaudės: smelktinaĩ smelka Prk. ║ varžyti, spausti: Veikiai pradėjo drabužis jį smelkti, nes vaikščiojęs visą amžių nuogas, negalėjo ilgai tverti apsivilkęs Š. 2. refl. Š brautis, spraustis, lįsti: Ir jis ten prie jų smel̃kėsi Mrj. Ko čia smelkíesi mums už akių? Alk. Žmonės smel̃kias prie stalo, nori malką nusipirkti Plk. Aš irgi smelkiuosi už stalo, ir tiek Šil. Kad ir daug čia žmonių, smel̃kimės, ir gana Jrb. Šuo smel̃kiasi pro vartelius Šk. Nebėga paršai aplink, kur daug vietos, bet čia smel̃kiasi Jnk. Kiaulės į javus smelkiasi rš. | Oras ir žemė smelkte smelkėsi į vienas kitą, šiltiems pavasario vėjams dvilksint rš. Visi kampai nustatyti rusvais stulpais, nuo kurių smelkėsi (stiebėsi) aukštyn stambialapiai augalai Pt. ^ Kur čia smelkíesi kaip musė į smalą?! Mrj. Ko čia smelkíesi kaip prūsas į dangų?! Rs. 3. refl. norėti, stengtis kur patekti, ką pasiekti: Tie vaikai smel̃kiasi į lauką Prn. Būdavo, visi į valdžią smel̃kiasi Gs. Visi į ponus smel̃kiasi Vrb. Vincukas smel̃kiasi į Griškabūdį, o juk į Paluobius būtų daug arčiau Jnk. Klausite, ką veikia čionai lietuviai ir ko jie čion smelkiasi? J.Jabl. Tu smelkdavais visomis savo jėgomis į šviesą A.Vien. Turi kantriai prie tikslo smelkties rš. 4. refl. sklisti pro ką, skverbtis: Aušra smelkėsi vidun pro duris ir visus plyšius J.Balt. Iš trobos pro durių plyšius smel̃kės dūmai Vkš. Labai smel̃kias dūmai galvon – sugaus Km. Pro visus plyšius smelkėsi čirškinamų lašinių kvapas rš. Šaltis smel̃kias parejai, lig kaulų Sdk. | prk.: Tolimojo pasaulio atgarsiai smelkėsi ir į šį nuošalų kaimą A.Vencl. ║ smigti, krypti (apie skvarbų žvilgsnį): Daugiausia jo žvilgsnis smelkėsi į tarpuvartes, šiukšlių dėžes, aplūžusias tvoras rš. Poeto žvilgsnis smelkiasi į reiškinių prasmę rš. smel̃kiančiai adv.: Kunigas žiūrėjo taip rūsčiai ir smelkiančiai, kad Akelaitis ėmė netekti pasitikėjimo savim, pradėjo klysti ir painiotis V.Myk-Put. ◊ į gálvą smel̃ktis kilti, rastis (apie mintis): Į galvą smelkėsi mintys apie mirtį ir kėlė jam siaubą K.Saj. Ir parvažiavus smelkėsi vis man į galvą tolydžio klausimai Apž1895,6(V.Piet). šìrdį smel̃kia neramu: O! tai baimė! Smelkia širdį A1885,114. \ smelkti; atsismelkti; įsmelkti; nusmelkti; pasmelkti; persmelkti; prasismelkti; prisismelkti; susmelkti
2 smel̃kti, -ia, -ė 1. tr. K, M, Š, NdŽ, Šlu, Vn, Kv, Šll, Lž, Vkš stelbti, gožti: Žolę žolės, medį medžiai smelkia, kad tankiai auga J. Medis smelk javus, batvinius su ūksme savo J. Smalko[je] smelk medis medį, ir išauga be šakų J. Jos beržai smel̃kia mūsų daržą Pgg. Tie topoliai smel̃kia visus sėjimus Kal. Piktžolės smelkia cukrinius runkelius sp. Teip pat negera yra vieta augynojuo drėgna ir smelkama S.Dauk. Iškirsk aplei mani tą mišką smelkantį Žlv. 2. tr. Sut, M, S.Dauk prk. varginti, spausti: Marti mumis smelkia, t. y. veikia, spaudžia, untina, vargina J. Juos smelkia, skandina, spaudžia MP86. 3. tr. prk. slopinti: Buvo girdėti visas mišinys balsų, visus bet smelkė tankus pačios Laurinaitienės balsas LzP. Tylumas ir lėtumas jam nesmelkė dvasios karštumo Vaižg. Iš to tad vėrės man bedugnis, kursai stiprybę mano tik ir smelkia Vd. Ar lietuviška kalba atsigaus kuomet, ar baigs trokšti, kitų smelkiama? Blv. | Profesorius Pričkus Kuršaitis nesidrovėjo lietuviškos dainos platinti ir spausdinti, nors jų dainavimą … smelkė KlpD(prakalba). 4. intr. N leisti dūmus: Ana smelkė, t. y. leidė dūmus J. Ugnis smel̃ka Kv. ║ rusenti: Paupalyj yr kalnalis, kur ugnalė kaip žvaigzdelė dieną naktį smelk, smelk, smelk NS412(Kv). ║ refl. smilkytis, rūkytis: Smel̃kės su visokioms žolėms Kl. ║ impers. rastis smalkių: Smelkia R. 5. tr. traukti ir išpūsti tabako dūmus, rūkyti: Dienų dienas smel̃ka i pypkos iš dantų neišleida Slnt. Smel̃kia ir smel̃kia tą savo pypkę Kair. Penktasis [vyras] sėdėjo ant dalbos ir tingiai smelkė cigaretę J.Avyž. 6. refl. pilkuoti, dūmuoti, blaustis: Pradėjo smel̃kties debesys – būs lytaus Dr. 7. intr. lynoti, purkšti: Smel̃kia visą dieną, nė šieno nebegalės paimti Jnš. Visą dieną smelkia lietus Dg. \ smelkti; apsmelkti; nusmelkti; prismelkti; susmelkti; užsmelkti