tverti reikšmė

Kas yra tverti? 1 tvérti, tvẽria, tvė́rė K, Š, Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ; L 1. tr. SD139, SD66, H, R, MŽ, OsG75, Sut, I, N, LL42, DŽ, Brs, Lk, Kt, Gdr, Dv daryti, statyti (tvorą): Stodainiais tverta tvora tvers ilgai J. Vyrai išeisiam toros tvérti pavasarį visu pirmu Vvr. Aš ten mietus tašiau toroms tvérti Kl. Prisdariau šulelių, sukasiau juos in žemę ir dar̃ tversiu tvorą Lš. Tvoras kaip tvérdavo, tai su vytim parpindavo Pšš. Rikių tvertóji tvora Vdk. Toras kitą kartą ka tvérs, virbais po du į krūvą Žr. Tvė́rė žiogriukus, ka zuikiai neprieitų LKT115(Stl). Tai dobilus pjaudavom, žardžius tvérdavom LKT175(Pgg). Vieną karvę pravest, tai nereikia nė tvorų tvért Nmč. Pondievas ejo ubagais ir rado žmogų, torą iš kiečių bètverantį (ps.) Vkš. Jei terpujurgyj tvorą tversi, vasarą lietaus nebus LTR(Auk). Tverta tvora šoblelių, grįstas tiltas bernelių LTR(Mrk). Penki tvorą tvẽria, šeši kluoną kulia (d.) Cs. Kurie tvoras tvėrė, tie perskyrimo ieško DP279. ^ Tveriškiai tebtvera tvoras, dėlto žiemą kelias nedoras VP47. Tvora tveriama ne nuo žmonių, o nuo gyvulių PPr237(Km). | refl. tr.: Aš nieko nedarysiu, tveriẽs tu tvorą Str. Tvẽriamės aplink nuo šernų, ne tiek tų sklypų, kiek tvorų Kzt. 2. tr. ŽŪŽ73 tvora riboti, supti, juosti: Kas noria pagražyt darželį, tai tvẽria štanketais, varčiukus padaro Ar. Kad aš augau, laukai, pūdymai buvo tvẽramys toroms End. Išdalino paskiau tas ganyklas žmonims, nebreikėjo tvérti Sd. Jie kluonieną tveria Lš. Kapai da tuo laiku netvertì buvo Slm. Bulbos netvértos, bijom, kad šernai neužpult Krs. Sodai netvérti Ss. Kam tie žabarai? – Dirvoms tverti LLDI405(KlvrŽ). Aš turėjau darželaitį, vienais klevais tvértą JV569. Tvė́rė brolis darželį, brolužėlis darželį JD180. Tversim ant dvaro darželį, sėsime žalią rūtelę LTR(Mrk). Virbų tvertas dvarelis, virkščioms kimštas langelis LTR. ^ Toks jau iš jo ir be ūkinykas: jo namai dangum dengti, lauku tvertì Sl. Dangum dengtas, lauku tvertas (miškas) LTR. 3. tr. aptveriant daryti, statyti: Tvérti aptvarą NdŽ. | Krūmais gardus tvẽria Mšk. 4. tr. pertvaromis dalyti į atskiras dalis, pertverti: Tver̃s namą, padaris kambarius Klt. Vieni sako tvért, kiti sako netvért [kambarį] Dbč. Gryčia netvertà Jž. 5. tr. daryti kliūtį, užstoti: Kai jau namon važiuoja [vestuvininkai], tai tvẽria kelią GrvT139. ║ užtvenkti: Netvė́riau Imsrės, tai ir žuvies neturiu Jrb. 6. tr., intr. J vynioti tvarsčiu, rišti: Žaizdą tvérti DŽ. Pirštą įsipjovus tvérti NdŽ. Skara pirštuo tvérti Kv. Vaikščiok netvérta koja, pamatysi, prilįs žemių, tai ir pradės keltis Sl. Toki žaizda, a tvẽra kas, – nieks nètvera Trk. ║ Žlp uždėjus ką vynioti, tvarsčiu rišti: Kaklą užėmus žekes vilnonas prakaituotas šiltas ar avižas sukaitintas pri kaklo tvėrė S.Dauk. I dar tokių bjaurių vaistų pridėti liepė, tvérti an tos kojos Yl. Virsi plaskanius, dėsi, tvérsi [nuo rožės] Žlb. Čia rūgštį tvẽria ant rankos Adm. Gysluočių lapus tver[ia] prie skaudulių ir opų LMD(Sln). Šutink apynių su kokiu norins riebumu ir tverk prie krūtinės einant gulti LMD(Ds). 7. tr. DŽ tvirtinti, taisyti: Tvérti, stipriai pritaisyti I. Niekas manęs nepamokė dalgį tvért Šl. Seniau tvérdavo su karna liepos Ps. Dalgio negal tvérti su apara – šiltą dieną išklimba Kal. Ką gi eisma balon [pjauti], kad da dalgė netvertà Slm. Kur, sūneli, buvai, kai žagrelę tvėriau? LTR(Ob). ^ Jonai, ne teip dalgę tvė́rei! (neišmanai, tai ir nesikišk) Mžš. | refl. tr. Vr: Jau Vaičiaus vyrai dalgius besitverą̃, ryto[j] pradės šienpjūtę Kal. ║ refl. pritvirtintam laikytis, jungtis: [Ir padarė] ant kožno kauro penkiasdešimts ąselių (paraštėje grandžių), idant vienas antro tvertųse BB2Moz36,12. 8. tr. tvirtinant, jungiant daryti: ^ Trijų palų tverta, per vidurį balta (grikio grūdas) Slk, Žž. 9. tr. NdŽ lipdant daryti, formuoti: Varnos visur tvẽria lizdus Auk. Tverti, žiesti LL259. Tveriu, lipiu SD375. Kėžą tverti N, BzBkIII69. ║ refl. sulipti, susilieti: Ir kaip regėjai geležį su moliu sumaišytą, anys (karalystės sudedamosios dalys) susimaišys. Bet netversis, kaip antai geležis su moliu neduosis susimaišyti BBDan2,43. 10. refl. darytis, rastis kam tirštam: Neteliuskok pieno – matai, kad smetona tvẽrias Ktk. 11. (plg. l. tworzyć) tr. SD1183, Sut, N, K.Būg daryti, kad būtų, egzistuotų: Tvert arba sutvert yra daiktą kokį iž nieko padaryt SPI119. V. Dievas tvė́rė svietą par šešias dienas A.Baran. Kai jau ir dangus, ir žemė, ir žolės, ir medžiai buvo sutverti, Dievas pradėjo tverti gyvulius, paukščius SI54. | refl.: Ištaškė pãtapo metais, kaip tvė́rės pasaulė, i tie akminys tokie buvo minkšti Vkš. 12. tr. psn. kurti: Kodėl Lietuvos dainiai šiandien, betverdami revoliucijos laiku revoliucijos dainas, badu noksta ir su džiova kovoja? Pt. Kultūringos tautos tvėrė savo rašomąją kalbą per ištisus metų šimtus ir tūkstančius rš. Mano mintys toli, o mano vaidentuvė tveria – gamina gražiausius vaizdus… J.Jan. | refl.: Per kritiką ir sveikus ginčus kalbos tveriasi ir eina geryn LTI276. 13. tr. I steigti, organizuoti: Ėmė šaukti vyrus ginti savo krašto, tverti nepriklausomą Lietuvą J.Avyž. Mūsų kraštas čia, mes čia dirbom, dainavom, tvėrėm draugijas rš. Kai kas suabejojo, ar tik nebus apsišovęs, įstodamas į naujai tveriamą pulką M.Katil. Jy (Pliaterytė) turėj[o] savo kariuomenę, tvė́rė visa ką Kpč. Tie bajorai tvė́rė lenkų legioną, nenorėjo Lietuvos Rš. Tvė́rė kolūkėlius visai nedidelius Kvr. Kai tuos kalkozus tvė́rė, žmonis drūčiai įbaugino Jrb. Jau ka kolūkį tvė́rė, ta didliai privargo žmonys Sd. Girdėjau, kalba žmonės, būk Prūsų lietuviai tverią naujį laikraštį Blv. | refl.: Tvė́rės Lietuva jau iš po to pirmojo karo Kl. Lietuva vis do tvẽrias, po tam bus gerai Klt. Dėkuo Dievuo, Lietuva pradėjo tvérties, nors numirsam ramio[je] vieto[je] Plt. Tada tvė́rės nauja valdžia Alz. Kai kolūkis tvė́rės, ir arklius jų išvežė, gyvulius, visa Vėžionių kolūkin Kp. Tie ūkininkai, kur tvẽras, tie senukai, anims da padeda Plt. Visokių pavasarininkų pradėjo paskiau tvérties Skd. Kaip čia jau tvė́rės tie Mažeikiai, kunigas parejo, iš trobos padirbo bažnyčią Trk. Kai tvė́rėsi Smalėnų parapija, nusivedė mūs vyrus Pns. Piningai lietuviniai tvė́rės Šts. | prk.: Širdingi santykiai turi savaime tverties Vd. 14. tr., intr. kalbėti niekus, taukšti, plepėti: Šneka šneka, tvẽria tvẽria – nei šį, nei tą Pv. Ką tu čia tverì atsisėdęs, eik akėt Arm. Ką anas tvẽria, neklausyk Dglš. Ot tep sau tveriù, ir tiek Pv. ║ drąsiai sakyti: Kap ėmė tam vagiui tvért, tai jis iš sarmatos nežinojo ir kur dėtis Nč. ║ vadinti: Dabar jau nebe teip tverì – seniau bulba, ė dabar bulvė tvẽriam Vžns. ◊ ×dur̃nių tvérti meluoti: Ką tu dur̃nių tverì Dglš. ×prie ronõs tvẽriamas labai geras: Taip geras, taip geras – prì ronõs tvẽramas Ub. Teip geriausia motriška – pri ronõs tveramà Brs. prie širdiẽs tvérk apie labai gerą, mielą: Ka ans negirtas – tvérk prỹ širdiẽs, o kaip išgera – tauzija Štk. smìlgų tvoràs tvérti Lp kurti nerealius planus. \ tverti; aptverti; paaptverti; atitverti; įtverti; ištverti; nutverti; patverti; pertverti; pratverti; pritverti; raztverti; paraztverti; sutverti; užtverti
2 tvérti, tvẽria, tvė́rė KBII162, K, Š, DŽ, NdŽ, FrnW 1. tr., intr. R, MŽ, N čiupti, griebti (rankomis, dantimis, nagais ir pan.), stverti: Vilkas i žmogų tvẽra už gerklės Rsn. Tvérk vieną paukštį už kojos Varn. Kap pakelia [arklys] galvą, tai až gerklės tvẽria [vilkas] Grv. Tujau vyrams tvẽra už kenklės, nėko nelauka [šuo] NmŽ. Šunukas pamatė – tvė́rė už piršto Krg. Kaip išnerščia, tai anys (lynai) alkani, tada tvẽria, kas papuola Ob. Netvérk iš rankų, pati paduosiu Upt. Pagalį vyriausia tveria į nagus S.Nėr. Jaunoja tveria samtį, to boba neduoda LTR(Ds). [Burdamos merginos] bėga ir glėbiu tvẽria visus baslius Jdp. Tvėrė tad už kišeniaus, žiūri, kad pinigų netur BsPIII291. Už rankelės tvė́rė, į seklyčią vedė JV184. Svirnelę vėriau, rankelę tvėriau: – Ar žadi pasigauti, ar žadi mano būti? KlvD62. Tvérk prie ragų, kišk į kulboką tinginį žalį K.Donel. Vilius tikrai tveria už durų rankenos I.Simon. Ji (lapė) tik sučeksėjo iltimis, tvėrė gaidį už pakarpos ir nusinešė per miškus ir kalnus A.Vaičiul. | prk.: Lauke šąla: už ausų stipriai tveria KlK21,70(Jnš). Žiemelinis vėjas ima gnaibyti nosį ir skaudžiai tveria į pirštus I.Simon. Šaltis šio novemberio mėnesio pradžioj mus su vienu sykiu smagiai pradėjo tverti Kel1871,185. Piktosios notrės, Dieve saugai, kap ugnia ažu širdies tvẽria Dgp. | refl.: Tvẽriasi kur pirktinis [rankšluostis] Jdp. Ir ašiai tvė́riaus šaukšto ir gulau kisieliun Ob. Anksti rytą kelias, už kančiuko tverias LLDII396. Karalienė abiem rankom tveriasi už širdies, pašoksta, perbėga vieną kitą kartą per kambarį I.Simon. Tačiau kol kas Lietuvos žmonės vis kažko laukia, ginklo nesitveria V.Myk-Put. | prk.: Mylimieji mano vaikeliai lietuviai nebeklauso mano balso ir žabangos[na] lenda. Meta mano kalbą, ė svetimų tvẽrias A.Baran. ^ Nors peilio tvérkis! Ds. ║ J liesti, čiupinėti: Kai tverì, skauda, tai tau rodos, – guzas yra, o tę – nė neraudona Jrb. Čia skaudą – jis vis tvẽria Jrb. 2. tr., intr. kibtis, kabintis, norint išsilaikyti ar ką sulaikyti: Tvérk už uodegos, tai išlaikysi Snt. Nebuvo kada arklys ažu snukio tvẽria Ds. Tvė́rė žirgui už kamanų (d.) Grš. Kaip tvė́riau už rankos, kaip suspaudžiau – tuoj paleido Dbk. Tvė́rė až rankos [vagiantį berniuką]: – Ar padėjai, kad emi!? PnmR. Tą senį tvért, tas oran [išbėgo] ir ant mišką davės Svn. Ir vis regėjos, kad kažkas tveria ją už nugaros A.Vien. Tvėrė jį vienas, tvėrė kitas, norėjo sulaikyti rš. I teip tvérsi, i teip tvérsi, vis tiek neišlaikysi: ans (ungurys) pabėgs Prk. Ta kripė sprūdo, jis už tos vielos tvė́rė ir nutvėrė (elektra nutrenkė) Jrb. Nuo žirgelio puoliau, už ievelės tvė́riau JV163. Onytė skęsdama marių kranto tvė́rė (d.) Pnd. | refl. tr., intr.: Mano vyras kaip šoko jį (vagį) tvértis pro duris: – Kam muši senesnį žmogų, kam muši! Kp. ^ Skęsdamas ir britvos tvẽrias An. ║ intr. prk. remtis, pasitikėti: Aš drūtai tveriù į jumis, nes tik pry žvakės gal naktį matyt MitII334(Prk). tvertinaĩ adv.: Yškiai ir tvertinai tur būti išreikštas išpažinimas MT208. | refl. N: Jis tavimi gal tvértis KI582. Duok, kad į tave tikėtų, tavim tvertisi galėtų brš. Tavo, miels Jėzau, krauju aš tveriuosu brš. Tveriuos aš tuom žodžiu brš. 3. tr. NdŽ godžiai čiupti, griebti, norint gauti, įsigyti (ppr. prekių). 4. tr., intr. imtis ko, griebtis ką daryti: Imk drąsiai, tverk, nesibijok R96, MŽ125. Jis toks apuokėlis – nedrąsiai tvẽria [darbo] Smln. Kada nutrūkę nuo kolūkio darbų savo tvẽria Adm. Visi gi tvẽriam žiūrėt televizorių Adm. Bijau ir sustikt, tvẽria lojot Svn. Liuobu tverti gerti, jaunesnis ka buvau, pasenęs nebtveru begerti Šts. Anas geria, ale i tvẽria (daug dirba) Klt. ^ Gerk ir ūkę tverk VP16. | refl. tr., intr.: [Dėdelė] susirūpino, kurio darbo pirma tvertis A.Vien. Reikia, kad mokslo tvertų̃s arba kad darbo Kp. Mato, kad jau anas našlaitis ir labai geras, tvẽrias darbo Rk. Anksti rytą kėliaus, už darbelio tvėriaus (d.) Skp. Jau pabaigęs mokslus turi ką nor tvértis Vrt. Daug senių tveriasi mokyt vaikus, o vaikai, tris žiemas mokyti, sudėt literų nemoka O. Atgijo mūs viršininkas ir su visa energija tvėrėsi prie taisymo V.Kudir. Lietuviai pradėjo susiprasti, patys labiaus ėmė tvertis už amatų ir pirklystės TS1900,6-7. I nugarą skauda, i skrandį skauda – nežino ko tvértis visai Slv. Jis tebestovėjo, nežinodamas nei ką sakyti, nei ko tvertis rš. | Širdis tvė́rės mušti Ck. | Kai nemokytas, tai vis žemės tveríes – ari, kasi PnmR. Bus da šalčio, ba špokai yr, ale avilėlio (inkilo) da nesìtveria (nesirūpina krauti gūžtos) Ob. Atgrubnagis darbo nesìtveria Tr. Lietuvoje yra tokia daugybė šelptinų kultūros reikalų, kad ir nebeišmanai, kurio galo pirma tvertis A.Sm. 5. tr. Lkš drausminti, barti, čiupti: Aš vis tveriù i tveriù jį (vaiką) Snt. Ta jo pati jį gerai tvė́rė Jrb. Ką čia baus, ką čia tvérs – visi tokie Rsn. Aš piemenį kad tvėriau, tai tvėriau! Gr. Kaip jy man tvė́rė – išlojojo, iškiauliavojo – išplėštakė toky Svn. 6. intr. staigiai siausti, apimti: Ugnis išsimušė ir taip smarkiai aplink save tvėrė, kad visai negalima buvo čia esančius tavorus gelbėti LC1883,2. 7. intr. Antz, Aln suimti (apie ligą): Liga vis macniaus apninka, tvẽria KI59. Peršlapau kojas, ir tvė́rė gripas, dvi savaites pragulėjau Svn. Gal jau uždegimas tvẽria – karštis tik pilia, galva sukas PnmR. ◊ šìrdį (už gerklė̃s, už paširdžių̃, už širdiẽs) tvérti labai jaudinti: Atsisėdi, dainiuo[ja] – jug pačią šìrdį tvẽra Sd. Miškan, būdavo, eini – tai net akį veria, vat teip linksmina dūšią, ažù širdiẽs tvẽria A.Baran. Kai užgiedojo, tai tik už paširdžių̃ tvẽria Skr. Ji dainuoja sau viena, tačiau ir mane tai stipriai tveria už gerklės I.Simon. \ tverti; aptverti; įsitverti; nutverti; patverti; pratverti; pritverti; sutverti; užtverti
3 tvérti, tvẽria, tvė́rė intr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, KŽ 1. N, Bdr būti patvariam, tinkamam, laikytis: Tos žiogrinės [tvoros] nieko nètvera Trk. Pirktas daiktas neilgai tètvera Pln. Lig padirbant tetvérs. – Amžių dienai tvérs tie batai Plng. Jei jau kokius medpadžius turėsi, ta jau rojus, bet ir tie neilgai tètvera, tujau nušoki KlvrŽ. Numegsi tokias šliures, ka padirbsi padus, ir ilgai tvérs Brs. Mintinė naginė tvẽria ilgiau J. Karklinės vytys tvẽra lig trijų metų, o eglinė lig dešimties i da daugiau Štk. Ir varpinė su špitole, ir klebonija su visais nemažam klebono ūkiui reikalingais trobesiais turėjo tas pačias gero darbo žymes ir galėjo tverti dar daugelį metų M.Katil. Ąžuolas labai ilgai tveria nepuvęs vandenyje rš. Ištręša [kriaušė] rugsėjėj, ir tvera par lapkritį P. | refl.: Dar tveras ant nugara tas burnoselis Šts. ║ išlikti nesunykusiam, neužmirštam ir pan.: Vilniaus žinyčia tol tversianti, kol pati pagonybė pateksianti S.Dauk. Lietuvoje buvo gyvas ir ilgus amžius tvėręs tautą vienijantis paprotys – talkos V.Aln. | refl.: Tikroji ir amžinai tveriantisi religija tur savo pradžią nuog paties amžinojo Dievo MTXIII. 2. išlikti turimam, išbūti, nedingti: Geras daiktas pas tokią lakudrą ilgai netvérs Trk. Ans (jautis) mun ilgai netver̃tų; aš aną suėsčiau (ps.) Krž. ^ Šunie dešra ar ilgai tvẽra? Krtn. | refl.: Nė pryverptė netvėrės, išvežė į Kauno muziejų Gršl. Nesvietaunas yra, ir par tą piningas tveras kišenė[je] Dr. Pas aną jau rublis dideliai nètveras Štk. 3. įstengti gyventi, išlikti gyvam, išgyventi: Nors senas senas [žmogus], bet dar tvẽra Skd. Jis ilgai nebetver̃s Tr. Tikt negerai, jog pusę metų betvėręs mirė M.Valanč. Tei į kaktą davęs, kad tas levas ir nubėgęs, bet ilgai gyvas netversiąs [p]Sln.

tverti sinonimai

tverti antonimai

tverti junginiai

• (ap)tverti