atitverti reikšmė
Kas yra atitverti? 1 atitvérti, atìtveria, atitvė́rė tr. NdŽ, KŽ; LL119 1. Skrb, Ad, Pls tvora, užtvara atskirti, atriboti, atidalyti (ppr. nuo ko nors): Sodas nuo laukų atitvertas tvora rš. Attvérta buvo daržas nuog daržo Drsk. Atatvérta pelūs nuo grūdų LKT284(Šr). | prk.: Jis nusprendė: padarys dalybas, atitvers sūnus P.Cvir. | refl. Š: Su kitu susiedu tik tvoruke atsitveriam, ir kiemas praplatėja Lš. Anas nuog visų atsitvėręs LzŽ. Balys nuo Sofijos atsitveria kėde V.Bub. | prk.: Jie užtvara nuo mūsų atsitvėrė V.Krėv. Atsiskyręs, Kreivėnai, nuo visų, atsitvėręs… V.Bub. ^ Ąžuoline siena nuo mirties neatsitversi KrvP(Tvr). ║ pertvara, užtvara atskirti, atriboti ko dalį: Tie pakraščiai atitvérti [klojime] vadydavos peludės Krž. Atitvérti tvarte kampą veršiui DŽ1. Tokis kampas attvérta, bijojaus, kad arklio neužpjaut DrskŽ. Attveria kampą pirkion ir laiko avis Rud. Šiaurinė miesto dalis taip pat atitverta labai storomis ir aukštomis sienomis Šlč. Kambarėlis – lentom atitvertas tos pačios mokyklos kampelis rš. ║ užtvanka atskirti: Lobas buvo, attvė́rė ir dar prūdas stojos Lz. 2. tveriant (tvorą) priartėti: Tenai nuo pat bimbilynių atitvė́rė tvorą Pc. 3. Rg, Pb statant pertvarą, užtvarą, padaryti, įrengti: Kamaraitė atitvertà buvo skersai namą Graž. Kamarelę buvo attvė́rę LzŽ. Vištinė attvérta vištoms Plšk. Attvérta kiaulėm ažudarinys Grv. Be attvarinio avelių nepaleisi nei tvarte, nei trobon, jom reikia attverti attvarinuką Lš. Nu stubos liuob būti atitvértas alkierius Grdm. Atatvė́rė lentom, ištinkavojo [kambarį] Klt. ║ padaryti aptvarą: Mūs tvartas buvo labai didelys, vienam šone, va, attvérta, karvė stovėjo Eiš. Į staldą atitvérta vištoms Plšk. ║ padaryti užkampį: Už lango attvérta, motkos tę lova Dg. 4. aptvaru atskirti, aptvare uždaryti, užtverti: Reiks jau atitvért paršelius nuo kiaulės Ds. Tvarte attvérta ir karvės, ir avys Šlčn. Attvérdavo teliukus namo kampe Dg. Netrukus nuo tikrųjų zekų mus atitvėrė vielų tvora rš. | prk.: Jūs nelaikot savo vaikų nuo piktų žvėrių atskyrę, atatvėrę Gmž. ^ Itai kap attvérta – mūs paršai sveiki, o jų išgaišo Arm. 5. Sz išardyti (tvorą, užtvarą), prardyti, pratverti: Atitvėręs dar spragą į gatvę, išėjo pas arklius, kad nė balso kirtimo negirdėtų Žem. Atatvérti Š. \ tverti; aptverti; paaptverti; atitverti; įtverti; ištverti; nutverti; patverti; pertverti; pratverti; pritverti; raztverti; paraztverti; sutverti; užtverti
atitverti junginiai
- atitverti užuolaida, atitverti virve