kampas reikšmė
Kas yra kampas? 1 kam̃pas sm. (4); SD87, R, MŽ141, M 1. A1885,47 vieta, kur susikerta dvi linijos, plokštumos, sienos ar daiktai, kertė: Kertė iš lauko, o kam̃pas iš vidaus visumet J. Namų kampai B. Marti, užžibinus žiburį, atsisėdo kampe verpti Ašb. Klauso, kuriam kampe činkši Tvr. Katins iš namų – pelės iš kampų Ašb. Kitur „kertė“, o pas mus „kampas“ Vrn. Labiausiai susigraudino Teklė, kuri iš tolo kamputyje stovėjo rš. Kiti kareiviai apsėdo apie stalą, o Jonas įsispraudė ten pas pečių į kamputį ir sėdi BsPIII22. Kas kampelis stiklo langelis KrvD86. Svočiutė suole sėdėjo, svoteliai kampe tupėjo JV721. Oi nėra niekur tokio sodelio, kaip tik mano tėvelio: aplinkui beržai, kampuose klevai, vidury obelėlės Zp. O ir pastatė aukštą klėtelę ant keturių kampelių (d.) Smn. Ir te pastatė naują namelį ant keturių kampelių. Jei kas kampelis, aukso spurgelis, te mano margos skrynios (d.) Slk. O kai pakūriau juodą laivaitį su aštuoniais kampaičiais RD9. O ir išstatė margą dvarelį ant aštuonių kampelių StnD21. Uždėk kepurę trimis kampeliais N22, KlvD341. Kampas akies R41. Kampelis akių SD79. Tu vis kirvį kampu padedi J.Jabl. Motina skarelės kampu šluostėsi ašaras rš. Į tris kampùs šilkus siuvo, į ketvirtą vardą dėjo (d.) Tvr. O kai sugrįžo, rado marčių kampą užimtą I.Simon. Jis suraukia nosį ir pritraukia lūpų kampus, pašiepdamas Vilko Martyną I.Simon. Jau diedai į kampùs lenda (temsta, šešėliai matyti) Gs. Per kampùs (alegoriškai) šnekėti K. ^ Už gerą darbą turia kampe stovėti (šluota) Grk. 2. Dglš, Plv kraštas, šalis; pusė: Sveiks, tarė, miels brolau, į mūsų kam̃pą parėjęs! K.Donel. Šimtai milijonų žmonių visuose žemės rutulio kampeliuose yra susirūpinę visuotinės taikos likimu (sov.) sp. Nėra pasaulyje to kampelio, kuriame nebūtų žinomas Levo Tolstojaus vardas sp. Iš visų kampų atvyksta džiugios žinios apie spalinių lenktynių laimėjimus (sov.) sp. Po visus Tarybų Lietuvos kampelius plinta tarybinio mokslo šviesa (sov.) sp. Jie suvažiavo iš visų apskrities kampų sp. Šime kampè toks būdas K. Kaip kokiame kampè kalbama KII71. Gražus, vaisingas kam̃pas KI498. Dagrįsta būti svetimuose kampuose J. Šį kam̃pą aš didžiai pažįstu KI498. Mes gyvename karštame kampè KI692. Jis gyvena Tilžės kampè KI498. Aliejaus versmių yra įvairiuose pasaulio kampuose rš. Tai tiek iš Dubičių kampẽlio Dbč. Mūs kam̃po bernai neina kitan sodžiun an vakarėlio Alv. Kas kam̃pas, tai balsas Dkš. Kas tę per kampas, kad nė laikrodėlių nėra? Gs. Kad vedžiot nuog kampo kampan! (piktas linkėjimas, kad apaktų) Arm. Te ne dainų kampelis, te ne slaunios mergelės JD628. Iš katro kampelio aš tave pasitiksiu? JD1177. Mūs kampu (mūsų apylinkėje) jis niekam pikta nepadarė Lp. Ei eičiau klausčiau šiaurio vėjužėlio: katram kampe motynėlė, katram kampe tėvelis JV510. Iš trijų kampų̃ vėjelis pūtė, baltas smilteles dulkino Smn. Ne žvejų kampe gyveną visada pratę į žvejų kampo gyventojus ir žvejus per petį žiūrėti I.Simon. Plikis daugiau žinojo ir numanė, nekaip visi kiti mūsų kampo žmonės V.Piet. Ale, sako, ateina debesys iš kampo vakarų BsPIV79. Mūsų kampe tikt viens mėnesio aptemimas bus regimas Kel1885,29. Tai sykį moteriškė anam išpasakojo, kokie didi daiktai jos kampè nusidavę Ns1851,1. Tame kampe dar ir iki mūsų dienų užsilaikė tūli paminėjimai A1884,354. Žada pašlovint visus kampus tavo MP333. Myliu vietą tavo namų ir tą kampą, kur tavo garbė laikosi BPs26,8. ^ Kur kampẽlis, te kryželis (visi turi vargų) Ml. Kur kampas, tę bobos (visur daug moterų) Dv. 3. kambarys, pastogė, vieta prisiglausti, gyventi: Jisai net šilto kampo neturi rš. Jau ketvirtas mėnuo, kaip tamsta mums nemoki už kampą rš. Neturėjom savo kampelio – kaip duoma lietus, tai i nėr kur demas Tvr. Aš pas jumis ateisiu ant kam̃po Lp. Stogas prakiuro – varva visuos kampuos J.Balt. Visi išsiskirstėm savo kampaĩs Lnkv. Savo kampan kiekvienas ponas LMD. O, jos pas mus gyvena an kampo (dykai, dovanai) jau dvidešimt metų Al. Čia tik an kampo sėdžiu, gyvenau Povilaičiuosna Dv. 4. geom. dalis plokštumos, kurią sudaro dvi linijos, išeinančios iš vieno taško: Statusis, bukasis, smailusis, pražulnusis, dvisienis, trisienis, daugiasienis ir t. t. kampas rš. 5. MŽ2124, Bsg, Paį, Slm, Krp, Ktk, Klov, Pn duonos kepalo galas, papentis; atpjautas daikto kraštas: Duonos kam̃pas J. Kampas duonos B, R345, MŽ462. Nuriek kampelį duonos B. Susitiksi senelį, gausi duonos kampelį Grž. Visą kampelį duonos suvalgė Ldk. Atsiriek iš vidurio, ką gi čia kampelį dėsies Sdk. Ir davė nupjovęs duonos kampą ir sūrio galą rš. Aš tau duosiu duonos kampą BsPIII67. Kampẽlį radau ir atsiriekiau Mlt. Duona jau reikia kept, kampeliukas tiktai yra Skdt. Aš paprašysiu duonos kampelio LTIII421. Duonos kampelis, druskos mazgelis JD1299. Kampelis lašinių Ds. Atneš antį ir ančiuką ir duonytės kampeliuką NS170. Ir mėsos kampelį duoda už stiklelį JD856. Tau kampelis – bus sūnelis Brž. Jeigu suvalgysi kampelį, neapsiženysi Ob. 6. plotas, sklypas; pakraštys; gabalas: Jis žinojo, kad toj girioj vienam kampe yra dikčiai vilkų BsPIII189. Pro kampą retos girios pamatė ten, kur toli už bruzgynų – žiburėlis BsPIII19. Kad tu baidytais sa[vo] kampų! Arm. [Laukų] kampuose gyveno darbštus ūkininkas rš. Eidavome į girios kam̃pą grybaut Skr. E ir tūlas šuva buvo, kursai kampais tiktai siuvo Gmž. Aš siratėlė po visus kampelius verksiu JD1179. Kamps į kampelį raiba gegelė ryts vakaras kukavo JV432. Kampas geros žemės Vlkv. Žemės kam̃pas KII5. | Visi kampai pilni yra velinų BPII437. Visokią vietą ir kiekvieną kampelį upėse, ežeruose žino DP379. Avis užvest olosn latriškosn ir kampuosn DP249. 7. Nč vingis: Je, an Muižės didelis kampas Šlu. ◊ ant tõ kam̃po panašiai: Jei nežinai tikrai, kaip reikia daryti, daryk nors ant tõ kam̃po Skr. raudonàsis kampẽlis DŽ, sp sov. buvusioje Tarybų Sąjungoje – įstaigose, įmonėse, mokyklose įrengta patalpa politiniam kultūriniam darbui.
2 kam̃pas sm. (2) 1. Trš, Akm, Krš, Pp, Plt, Žd, KlvrŽ arklio kinkomasis lankas: Arklį pakinkė su kampù Šauk. Suveržk kam̃pą, kad važiuojant neišsinertų Tršk. Pasikinkyk arklį su kampù Vkš. Arklys pakinkytas su kampù Kv. Minkštas dalgis durdant lenkas į kampą, metas į kupras Šts. Kiaulė liesa kaip kampas Šts. 2. Slnt, Vkš, Plt rankena, lankas (pvz., krepšio, kibiro): Katilo, viedro kampas gelžinis J. Milžtuvelės kam̃pas nutrūko Vž. Viedruo kampo trūksta Žr. Įsidėdinau viedrams gelžinius kampus Krt. Krežis su kampù KlvrŽ. Gimbatė (gyvatė) kad bėga, kampus mėto (vingiuoja) J. Įsidėsu naują kam̃pą ir vėl turėsu gerą krepšį Vvr. Išplauti drabužiai kad būt kvapingi, maišelį sakų pririšdavo pry katilo kam̃po Ggr.
kampas junginiai
- smailus kampas, statusis kampas
- Vilkų Kampas