garbė reikšmė

Kas yra garbė? garbė̃ sf. (4) K, (3) Pgr, Šl; SD27 šlovė, pagarba; geras vardas: Darbas yra kiekvieno dirbti galinčio piliečio pareiga ir garbės dalykas sp. Į garbę kelias jam tikrasis vien darbas S.Nėr. Darbas – garbė didžioji! rš. Garbės skola rš. Jis sėdo prie garbės stalo rš. Duodu garbės žodį, kad darbą atliksiu rš. Jo širdis garbės geisdavo prš. Garbės vertas N. Kas karžygių garbę skelbtų be poetų? L.Gir. Garbė žmogaus panaši į aukštą medį, kuriam ilgai reikia augti, o greitai nulūžti gali Brž. Vaikų garbė tėvų švarkais dangstosi Plv. Norėjo sau garbė̃s paimti, kad sumušė sviestą Ėr. Nuleido dukterį garbe viena, be kokio kraičio Šts. Tas garbės vyras tura mane pamokyti I. Jis mano gar̃bę įžeidė KI64. Per drąsumą ir vargus nupelnė garbę Rp. Taip jis apreiškė savo garbę srš. Kiekvienas labai nor tą garbę gauti A1884,307. Su kaimynais jos užaugo, tarp seselių garbę gavo JD331. Deg žvakelė su liepsnele, vedums meilė su garbele KlpD119. O kad aš buvau mergelė, garbėje laikė berneliai JD747. Garbės motyte mano (d.) N. Garbę duomi R282. Pražudė visą savo gerą garbę Tat. Turiu garbę pranešti K.Būg. Jis ir visų labai garbėje laikomas buvo Kel1881,9. Kad tu ir manęs nepamiršai ir man garbėn dirbti panorėjai, tai tavo darbo vaisius visuomet švies mano garbei TŽIV450. Idante garbei jo tarnautų MP63. Su didele garbè priėmė Sch141. Karaliauja su dide garbè DP230. Garbes, kurios jam prieitis, atateisime DP572. Kas ger yra, daryk, ir turėsi garbę Mž32. ^ Maža garbė taip jau garbė B. Ką be geros garbės, verčiau be galvos Sim. Garbė̃s nuplėšimas tai antras užmušimas Mrj. Gyvenk ne dėl turto, ale dėl garbės Rm. Ant galo garbė̃s ir užgeso žvakė (jau ir taip buvo nešviesu, dabar visai tamsu) Šts. Nei Dievui garbė, nei velniui pagaikštis (netinkamas daiktas, darbas) Ds.

garbė sinonimai

garbė antonimai

garbė junginiai

  • (prisiekti) savo garbe, daryti garbę, suteikti garbę, teikti kam garbę
Ką reiškia žodis garbėdiev? Visi terminai iš raidės G.