užtvanka reikšmė
Kas yra užtvanka? ùžtvanka sf. (1) DŽ, NdŽ, PolŽ1180, užtvankà (3b) BI42; L, Rtr, KŽ 1. Š, NdŽ, GTŽ, PolŽ48, Jrb, Grz vandenį tvenkiantis, sulaikantis pylimas: Jie (bebrai) labai darbinykai, ir jeigu jų užtvanką tą praardo, tai būtinai užtaisis naktį Kpč. Priš mun pareitant, ramantavo malūną, pylė ùžtvanką Kl. Šventoji nuo užtvankõs bėga, bėga ir bėga Kvr. | prk.: Aš neatidarysiu dangaus užtvanką ir neišleisiu jums palaiminimo SkvMal3,10. Atrodo, lyg būtų tautinio gyvumo tvanas pralaužęs užtvanką rš. 2. NdŽ, ŽŪŽ75 užtvenktas vanduo, užtvindyta vieta: Vandenio ùžtvanka varo [malūną] Bsg. Užtvenkėm ùžtvanką, sukėlėm vandenį Vvr. Bebrai ot pasiutę – užtvenkia ùžtvankas Bt. Aplink piliakalnį lyg upelio, lyg užtvankos būta LKXX464. 3. L, Rtr užutėkis, įlanka.