siena reikšmė

Kas yra siena? síena sf. (1) Š, síenos pl. (1) 1. SD333, PK64, H, R, K, J, M, L, Rtr, DŽ vertikali pastato dalis; jos paviršius iš vidaus ar iš oro: Síenos kerčios susietos, suręstos iš sienojų J. Pašlijusią síeną atstiepk J. Síenos jau visai sukiužę LKT374(Rdm). Kitur tik stogai, síenos liko LKT190(Šk). Síenos da geros, al stogas prastas Nmč. Reik dar grindų, reik dar síenas kaip ten taisyti Als. Síenas sukriovė meistrai, o viską patys pasidarėm Vdk. Aklinė siena (be langų) LKGI572. Síenums įsikibdama įejau į kambarį Vdk. Sėdi sienos atsišliejęs ir klausosi J.Jabl. Atsišliejęs į sienikės kampą, stovi berniokėlis V.Bub. Už síenos (gretimame kambaryje) gyvena mokytojas Kn. Klausaus: kokie dėdės žu síenos kalba Rod. Aš par kitas duris žadinu, par síeną, tie tebrąžos dar, nekelas Lk. Laikrodį tokį puikį turėjom ant síena Žeml. Nu i visi tas sermėgas vaikiai kabina nu tos síenos Als. Kasmet tik lepok ir lepok molį prie sienų, jei nori, kad šilčiau būtų Kpč. Kada labeliau pakūreni, tai net síenos [pirkios] šlapios Dglš. Visas síenas apineša žemėm [mašinos] Antr. Pripina kasų síeną česnakų, cibulių Klt. Nuo langų, nuo síenų vanduo eina latakais J. Lig síenų vandenio būta Sv. Sienos braška – namuose mirs kas (priet.) Sml. Ir síeną graužia toj kirmėlė Šlčn. Síenon, va kur yr rąstuosa [įkirstas kirvis] Rud. Sienoje kabėjo dailus medžioklinis šautuvas A.Vien. An vagio sienon visas pundas malkų pakarta Kpč. In ko metei: in sienų ar in mestuvų? Lkm. Per síenom vaikščioji tan ir itan galan ir meti [audimui siūlus] Ml. Ag negu prie sienai, tai kūgin geriau kraut [šieną] KlbIV87(Mlk). Ne par síeną įlindau – pro atviras duris įejau LKT44(Lž). Mano palydovas miegta teip, ka jau iš tikrų, ka síenos bilda Žd. Antėjus naujon gryčion, reikia síena pabučiuot (juok.) Vdšk. Duoną minkyk, lig síenos liks šlapios (kol išprakaituosi) Ds. Síenos sviestu išlipytos, stogai lašiniais dengti (iš piršlio oracijos) Grz. Sienas marmuru apdarau SD332. Apgrindimas lentomis sienų, indarymas sienosna lentų SD56. Tarnus, síenas ir kuinus mūsų brangiai aprėdome DP242. Apvilkt síenas šilkais ir auksu DP16. Bei aptrauk čysčiausiu auksu jo stogą ir jo sienas apskritai BB2Moz30,3. Dievas tada ištiks, pabaltytoji siena Ch1ApD23,3. Mano kasytės žalių šilkelių, sienoj kabėste, mane virkdyste! KlvD321. Giružė[je] buvau, medužius kirtau, tris sienužes surenčiau. O kaip surenčiau tris naujas sieneles, juodbėružiais parvežiau JD585. Sienelìkė, sieneliõtė, sieneliùkė, sienìkė, sienýtė NdŽ. ^ Ot Ona kraudavo vežimus – tiesius kaip síena! Skrb. Vyras su pačia vienas iš vieno lygu siena tura būti Ggr. Kirto vaikui kai síenon, kai medin (be gailesčio, žiauriai) Klt. Ar jam sakyk, ar síenai (neklauso) Krs. Jam sakyk – lygiai síenai Aln. Kalbi kalbi – a žmonėm, a síenom (be rezultatų) Dj. Berk žirnius į sieną – bau lips B. Ar jam sakai, ar síenai (visai nereaguoja) Snt, Mlt. Kaip varlė be kelio – neužlipsi ant sienos, kur tu dėsies! Ps. Sienos nepalaižysi, akmenio nepagriauši Pšl. Galva sienos nepramuši, tik galvą pramuši LTR(Km). Su kakta sienos nepradauši VP42. O ką darysi – galvos į síeną neduosi Lkv. Nori – an síenų kabykis: niekur nieko negausi Gs. Tebuvo tik síenos ir lentynos (visiškai tuščia), pradėjom gyventi su dum šaukštais KlK6,66(Krš). Parejo iš karūmenės, buvo síenos, o lentynos nė vienos (visai nieko neturėjo) Pvn. Po karo tuščias síenas radom (iš trobų viskas buvo dingę) Dkš. Įėjau į tuščias síenas (nieko neturėjau), o dabar visko turiu Dkš. Jis ma[n] neduoda pinigų, o aš a iš síenos juos išimsiu?! Jrb. Aukso yla kiaurai síeną lenda (su pinigais viską padarysi) Jnš. Kartais ir vienas apdergia visas sienas J.Balt. Rėkia, net síenos tempiasi Dkš. Juokitės ir síenos iš tokių kvailų šnekų! Snt. Su síena gula, su síena kelia (nevedęs) Klvr. Laukas turi akis, o siena – ausis LTR(Tvr). Giria mato, síena klausos Erž. Miške akys, ažu sienos ausys Prng. Dalgė sienon – balana sienon LTR. Neišsinešk síenos nugaro[je] (neišsitrink nugaros į sieną) Šv. Marga marška sienoje kabo (langas) LTR(An). Ant sienų margos katės laipioja (langai) LTR. Margi marginėliai ant sienos pakabinti (langinės) LTR. Trijų sienų tvartas, viduryje baltas (grikis) Jrg. Pilna siena kamarėlių (šukos) LTR(Kp). Atbėgo kalnas, per pakalnę ant sienos užvirto (pusnis) Pnd. Ko sienon neįkiši? – Kiaušinio Pnd. ║ pl. prk. apie pastatą, įstaigą: Dabar nebesuprantamas gydytojas, užsidaręs tik savo ambulatorijos, savo kabineto sienose A.Gric. Už seminarijos sienų buvo stipriai jaučiamas lietuvių kultūrinis pakilimas rš. 2. DŽ aukšta užtvara, pertvara: Biržai Lietuvoje buvo ketvirtas ar penktas miestas, turėjęs gynybines sienas sp. Síena sujungia pėdžias gale kluono Dv. Tarpui síenų maža vietos karvėmu Dv. Tame tarpe sienìkė iš blankų Lkv. Iš abiejų pusių pastatomos diafragmos (sienelės), kad bitėms būtų šilčiau J.Krišč. Parkų kompozicijoje plačiai naudojamos atraminės sienutės ir laiptai rš. Sieną skyriaus išardęs Ch1PvE2,14. | prk.: Bajorai dar nebuvo atsiskyrę luomine privilegijų siena nuo kitų žmonių rš. Tarp jo ir šio senio augo vis aukštesnė siena (ėmė vienas kito nebesuprasti, nebesutarti) rš. ║ vertikalus kieno nors šoninis paviršius: Jo trobelė buvo lyg paukščių gūžta tarp pilkųjų uolos sienų J.Jan. Uolinės upės lovio sienos stačiai į padanges remiasi A1884,346. | Gerus rugius visi ant sienos kerta (nukirsti rugiai atsiremia į stovinčius) Lš. ║ pamatinė dalis: Abaras susideda iš trijų dalių: tankesnio mezgimo sienos ir abiejuose jo šonuose pritaisytų reto mezgimo rėčių rš. 3. prk. tanki, glaudi ko nors eilė: Subangavo abipus kelio rugių siena J.Avyž. Prie seminarijos sodas, tankios eglaičių sienos nuo vėjų ir nuo pašalinių akių ginamas V.Myk-Put. Tamsa užgriūna vakare sunkia nepermatoma siena J.Marcin. Čia pat tamsia siena stovėjo miškas P.Cvir. Pirmutinė [pusės žaidėjų būrio] síena stovi in daikto Dv. Prie atsišaukimo jau buvo sunku prisigrūsti – tokia glaudi studentų siena supo jį rš. Nūnai iš po maišo išvijau sieną pelių Pls. Nėkaip nenorėjo siena mušties, bet, išsiskaidydamys tiktai į visas puses, laidė iš tolo vylyčias ir gelžies strypus S.Dauk. Į sieną sustojusys ejo ant lietuvių S.Dauk. 4. R, N, [K], DŽ, Lk, Kž, Dl, Antr, Pb, Ob, Antz audeklo ilgio matas (keturi mestuvų stulpeliai); audeklo ilgis: Tarpas [apmestų siūlų] nuo vieno kuolelio iki kito per sienos ilgumą buvo vadinamas siena rš. Iš šitų siūlų išeis apie tris sienas drobės Ktk. O tos síenos buvo po keturius, po šešius metrus Mšk. Síena – penkios aršinos Rm. Síenos esti nevienodos – koki mestuvai Ktk. Mergų andarokai tai visa síena Dg. Kai linus plonai verpi, tai iš svaro síeną padarai Gdr. Verpiam verpiam ir metam kokias penkias ar devynias síenas Dbč. Priverpėm dešim síenų Btrm. Apmečiau penkias síenas ir du tarpus Mrs. Dvejetą síenų apmet' OG387. Tai audėjėlė: kap diena, tep siena Ml. Reikia drobės kokį dvylika síenų [išaust] Kls. Iš jos audėja tai kai iš manę virėja: kap aprietė kelias sienelès nuog švento pavasario, tai ir ruduva atspyrė (atėjo), ją audžiant Rod. Kiek sienẽlių, kad tiek tau Dievas duotų ožkelių! (blogas linkėjimas metančiai audimą). – Kad tau liežuvis atdžiūt! (atsikertama) Ad. Ne tiek verpimo, kiek bus verkimo, ne tiek sienelių, kiek ašarėlių LTR(Krkn). Per dieną audė – sienos neišaudė, sulaužino skietelį LTR(Brš). ║ ženklas, žymintis audimo sienas: Ir audžiam, ir dabojam, ar síena dar toli Rud. Síenas sudeda: žino, kiek kilpų verti, kiek mastų Krš. 5. N, [K], Sut, Rtž ežia, riba: Sieną darau SD65. Eik síena i preisi vieškelį Sk. Sienoms (takais) ejau į Skuodą Dr. Įlėkiau į [kaimo] síeną – ir namo Pc. Kap virto nuog sienẽlės (lauko ribas skiriančio keliuko) ratais viršum ir apvirto Dv. Palei mūs akopą nugulė síena (fronto linija) Dsm. Síena (miško kvartalo riba) eik ir išlįsi pri mūso Rdn. Eik síena i nueisi į pat vietą Kal. | prk.: Ilgas šnekėjimas pereitų straipsnio sienas TS1899,3. ║ valstybės, šalies, krašto riba: Valstybės síenos saugomos DŽ. Muitai – netiesioginiai mokesčiai, dedami prekėms bei daiktams, gabenamiems per valstybės sieną MLTEII642. Tikroji siena ėjo plataus ežero viduriu P.Cvir. Daug vargo knygnešiai, kol tas knygas parnešdavo par síeną Btg. Netoli Palangos síena buvo Klp. Kuršo siena su lietuviais XIII amžiuje bus ėjusi maždaug Ventos upe K.Būg. Mano sūnus tarnauja net prieg latvių sienos Žž. ◊ ant síenų lìpti 1. labai jaudintis, tūžti, širsti: Kur tau susitaikysi – iš tolo nesileidžia: jei ką pasakai, tuoj ant síenų lìpa Dkš. Naktį nemiegojau, ant sienų lipau V.Myk-Put. Paršeliai kiek turi sylos rėkia, lìpa in síenų Klt. 2. šėlti, dūkti: Mano vaikas labai greitas, trijų dienų lìpa an síenų Sk. dantìs ant síenos (į síeną) kabìnti neturėti ko valgyti: Kitiems viską išdalysi, o pats galėsi dantìs ant síenos kabýt Snt. Jei lašinių nepirksi, tai galėsi dantìs kabýti į síeną Skr. į síeną šókti nebežinoti, ką daryti, kur pulti iš susirūpinimo: O ryto metą šoka į sieną – nėr bulvių, pavogė Dr. kaĩp [žìrniai] į síeną visiškai nepaiso, nedaro poveikio (apie žodžius): Pasakei, o jam kàp žìrniai síenon Ml. Aš pasakiau, tai juokias, kvatojas – kaĩp žìrniai į síeną mano žodžiai Rs. Jos žodžiai buvo kaip į sieną J.Paukš. kaĩp per síeną ištráuktas labai liesas: Tas katinas kaip par sieną ištrauktas, o juk ir pieno, ir mesos gauna Ms. kaĩp síena 1. DŽ, Št, Bt dideli, tankūs (javai): Rugiai kaĩp síena Ktk. Geri rugiai kàp síena – peno, bus LKKXIII125(Grv). Mūsų miežiai kaĩp síena stovėjo Rmč. 2. daug, glaudžiai susibūrę (stovi): Kàp síena stovi žmonių Dglš. O žmonių žmonių – kàp síena! Dkš. Stovi vaiskas kaĩ sienẽlė, skrenda kulkos kai bitelės (d.) Dgč. 3. visiškai (tyli; kurčias): Ar sakyk, ar nesakyk – tyli kaĩp síenos Ds. Nieko negirdi, kurčias kap siena Kpč. kaĩp (lýgiai) síeną laĩžęs (palaĩžęs, palaĩžė) sakoma, neskaniai ką pavalgius: Neskanį šutinį išvirei – kaĩp síeną palaižiáu! Krš. Košės be rūgšto pieno pavalgęs – kaip sieną palaižęs Ggr. Lygiai kruopas valgęs, lýgiai síeną laĩžęs Krs. kaĩp už síenos užpúolė neteko laisvės, tapo suvaržytas: Apsiženino – kàp už síenos užpúolė Drsk. kaĩp žìrnius į síeną ber̃ti (trãtinti) greitai, lengvai, sklandžiai kalbėti, skaityti ir pan.: Kaip žirnius į sieną berai S.Dauk. Aimanavo, kad nemoka, o tratina kaip žirnius į sieną (gerai atsakinėja) Šil. keturiosè síenose uždarýti niekur neišleisti: Žinoma, tu gali mane uždaryti keturiose sienose, bet tuo nepriversi pamilti tave V.Krėv. kìnų síena rš didelis uždarumas. nóri ant síenų kabìnkis; nórs ant síenų lìpk; nórs į síeną šók apie padėtį be išeities: Nóri an síenų kabýkis – niekur nieko negausi! Gs. Tai žmogus nórs ant síenų lìpk – nėr kur dedas! Ml. Nors į sieną šok – nebėr paso Dr. nórs [tù] gálvą dùok į síeną 1. nuobodu: Jei vyras namie, tai tik perspėjimus, pamokymus, poniškumo etiketes nuo jo girdi; o jis išeina – tai nors galvą duok į sieną Žem. 2. ką nori, daryk: Nors tu galvą duok į sieną, o man nieko nepadarysi… Žem. per síenas lìpti nesitveriant skausmu, alkiu šokinėti: Per sienom lipa gyvuolys Švd. Tie meitėliai lipo per sienas, žviegė, rėkė iš sopės MPs. prie síenos sušaudyti: Pri síenos tujau, ir gan. Sakau, vyrai, turėkit proto! Všv. prie síenos kálti skriausti: Ką tu čia ją kalì pri síenos, bimbale, ji iš tavęs duonos neprašo! Rd. prie síenos spáusti (prirem̃ti, pririẽsti, prispáusti, prispìrti) reikalauti, prigriebti, priversti: Jie tą žmogų spáudžia prie síenos kaip protą pametę, kaip tik įmanydami Sk. Ponas daktaras, priremtas prie sienos, ne kur dėsis, sutinka Blv. Priríes ir aną kas nors pri síenos Šts. O va suvažiuos profsąjungų delegatai iš visos Lietuvos kampų ir prispaus ponų valdžią prie sienos (sov.) rš. Prispirtas prie sienos, Krizas nors ir davęs suprasti, jog meisteris dar netarnauja Belzebubui, tačiau, kur jo pypkelė dūliuoja – neparodęs P.Cvir. rą̃stas už síenos užkliùvo supyko: Jau jam užkliùvo rą̃stas už síenos, tai ir nekalba Kb. síena síena (instr.) labai gausiai (eiti): Vaiskas griuvo (žygiavo) síena síena Aps. síenomis eĩti 1. šėlti, dūkti, lakstyti: Vaikai išdykę, síenom eĩna Kt. Aš katino nebturu, jau pelės eĩt síenoms Vvr. Žiurkės eĩna síenom Snt. 2. šokinėti, puldinėti, nesitveriant alkiu, skausmu, bauginantis: Kiaulės jau, musė̃, síenoms eĩna, kaži tėvas a pašėrė Vdk. Paršai síenums eĩna kai velniai Jrb. Ana (karvė) bijo: ana nieko nebėdė, ana ẽjo síenoms nudybavota Trk. Aš tau, kad duosiu, tai tu síenom eĩsi! Kt. Dažinos tėvas, tai kai duos, tai síenom eisiù! Jsv. síenomis lìpti (lipinė́ti, kárstytis, šókti) Jrb nesitveriant skausmu, alkiu, bauginantis šokinėti, puldinėti: Kiaulės alkanos kūtėse sienomis lipinėdamos žviegia Pt. Jis iš skausmo síenoms kárstos Rs. Iš nervų didliai baugi [karvė], eina antai, šóka síenoms Trk.

siena sinonimai

siena junginiai

(tvirtovės) pylimas, siena, EB vidaus siena, apjuostas siena, išorinė Europos Sąjungos siena, sieną kertantis transportas, tarša per sieną, turintis bendrą sieną su kitu namu, turėti bendrą sieną
EB vidaus siena, išorinė Bendrijos siena, sieną kertantis transportas, tarša per sieną
AC Siena, Berlyno siena, Didžioji kinų siena, Siena (pigmentas), Valstybės siena

Ką reiškia žodis sienalaužis? Visi terminai iš raidės S.

Draugai