pakabinti reikšmė
Kas yra pakabinti? pakabìnti tr. 1. SD399 padėti, kad kabėtų, pasverti, pakarti: Mėsą pakabino ant klėties Žem. Tenai aukštai buvo pakabintos raumenų dešrelės Tat. Pakabýk į lingę lopšį Skr. Pakabink pantį kur aukštai, kad vaikai nepasiektų Dkš. Nusisamdė sau stubą, tą toblyčią pakabino ir sėdi sau BsPIV226. Palenkčiau aglės viršūnę, pakabìnčiau (pakarčiau) paiką bernelį JD886. Apjuokts ... nuog latro, po kairės pakabinto Mž443. Pakabintas žmogus ne tuojau mirė DP176. | Stovėjo pakabinę (nuleidę) galvas iš nakties priėdę arkliai A.Vien. Eina galvą nuleidęs, susikūprinęs, uodegą pakabinęs (nuleidęs) Blv. | refl. tr., intr.: Kepuraitę į gembę pasikabink J.Jabl. Papūgos miega pasikabinusios Blv. Lytus, kaži kur aukštai pasikabinęs, kenčia nekritęs žemėn Žem. Po nosia snargliai pasikabìnę JV754. Patelės nešas savo vaikus, pasikabinusios tai ant pilvo, tai ant uodegos Blv. Kaimynas vaikšto, padaužtą ranką pasikabinęs rš. Tau nekaip tas užsivilkimas guli – kaži kaip pasikabìnęs vietom (neprigula) Jnšk. Pasikabino laivas ant rievės ir apvirto Plng. Pasikabinęs ant lentos, vilnys ir išmetusios dar gyvą Plng. 2. pasemti, paimti kokį nors tirštą daiktą: Pakabìnk ir įsikrėsk košės Rm. Meška pakabìno lopa (letena) medaus ir kyšt koserėn Rod. Pelėda pakabinus purvais drėbė (d.) Nj. Virino šiandie uogas, ir man teko gerai pakabìnti Jnšk. Pakabinaũ naga sviesto, paragavau – tada regėjos geras Trgn. 3. užkabinti: Pakabýk tokį vaiką, ir gausi Smn. 4. refl. prk. pasikarti: Senelė išėjo iš galvos ir pasikabino Slm. ◊ dantìs pakabìnti 1. žiopsoti, spoksoti: Truktels porą kartų, veizėk, jau ir pakabinusi dantis į šienpjovį rš. 2. uiti, graužti: Jūs tik dantis ant manęs pakabinti temokate Žem. kaĩp ant miẽto pakabìntas turi rūpestį, nusiminęs: Širdis yra kaip ant mieto pakabinta po tokios nelaimės Šts. liežùvį pakabìnti klausytis (svetimų kalbų): Ką čia pakabinaĩ liežùvį! Jnšk. lū́pą pakabìnti rodyti nepasitenkinimą: Kad tik kas, tai tuoj ir pakabìna lū́pą Alk. nósį pakabìnti nusiminti: Visi vokiečių sėbrai nosis pakabino sp. \ kabinti; antkabinti; apkabinti; atkabinti; įkabinti; iškabinti; nukabinti; pakabinti; perkabinti; prakabinti; prikabinti; sukabinti; užkabinti