sukabinti reikšmė
Kas yra sukabinti? sukabìnti tr. 1. visus sudžiauti, pakabinti: Drobužiai ant jo nugaros kaip ant gembės sukabinti Žem. Jau sukabìno rūbus Ktk. 2. surišti, susieti, sujungti: Kabliais sukabinu SD70. Padaryk ryšių, reikia anie miežiai sukabýt Lš. Prastai pasiūta, bet kap sukabìnta Švnč. Tėtė tvirtai laikė rankas sukabinęs rš. Tiltas salą su miestu suvienija, sukabìna KII287. | prk.: Žodžius galima susieti, arba sukabinti, visokiais būdais rš. | refl. tr.: Suskabìno arklius ir parjojo namo Lp. 3. refl. susiimti, susikibti, susistverti: Galime abu susikabinti už milinio ir drauge sukti Paį. Jau jie eina susikabinę Šl. Krykštė žąsele susikabinę vaikai P.Cvir. Kaip tik tu pasisuki an mum, tuoj ir suskabinat (susimušat) Sdk. Jaunimas šokti susikabindavo J.Jabl. | prk.: Gražu, kai du dantyti suskabina: vienas gražiai pasako, o kitas da gražiau Trgn. 4. refl. sulipti, susikarti: Vaikų visa čiužmà (būrys, daug) susikabino į vyšnias ir branija (skina) Gs. Vaikai susikabinę – ant duonkepio ir besišildantys Vvr. 5. sučiupti, sugriebti, suspausti: Sukabìno už pečių mane du vyrai ir išvedė oran Jnšk. Lengvas kiklikutis sukabinęs laikė jos lytį V.Piet. Vanagas su nagais vištą sukabìnęs neša J. Sukabinau su savo pirštais adatą ir ištraukiau Tat. Kai sukabìno ranką, tai net suinkščiau Ml. Sukabinaĩ pėdą [rugių] ir rišk! Ėr. 6. susemti, suimti: Aš vis tą ėdalą sukabinù, kur kiaulės išverčia žemėn Trgn. 7. suvalgyti, suėsti, sulesti: Visą košę sukabìno Prn. Višta sukabìna, viščiukam netenka Ėr. 8. prk. suimti, suspausti: Toks mirštmiegis užejo, taip širdį sukabino, kad beakėdamas užmigau Varn. Kaip replėms sukabìns širdį Šts. \ kabinti; antkabinti; apkabinti; atkabinti; įkabinti; iškabinti; nukabinti; pakabinti; perkabinti; prakabinti; prikabinti; sukabinti; užkabinti