pasemti reikšmė
Kas yra pasemti? pasémti, pàsemia (pàsema Mžk, Lš, Rod), pasė́mė tr. K; N, Sut, M, Rtr 1. paimti kuo skysčių ar biralų: Su samčiu pasė́miau vandens J. Pamilšu, paséms pri košės pieno literį Všv. Su bertuve pasémsi, išbersi, i būs čysti grūdai Vvr. Jei viedras eketėn nelįs, vandinio nepasémsi Kpč. Vainorus pasėmė bites mediniu šaukštu iš sieto lyg tyrės ir įpylė avilin kartą ir kitą V.Krėv. Priejo pri šulinės ir pasėmė vandens S.Stan. Vandenėlio nepasėmiau, viedružėlį palydėjau LTR(Rm). | prk.: O, kad oro plačiau kiek pasemt krūtine! Mair. ^ Ir tavo, vaikeli, kruvinai uždirbta kapeikėlė ne iš upės pasemiama Žem. Stiklinis puodas, puode vanduo juodas, kai pàsemi, kalba (rašalas) Užp. pasemtinaĩ adv.: Su bulvėms pasemtinaĩ valgė žalius kopūstus, užpiltus su kanapių pienu Lk. | refl. tr.: Pasìsemas saują zodos (sodos) i gera Krš. Pasisėmei vandens iš šulnies – gerk, pilvelį apmušdamas Mžk. Pasìsemia saują košės i valgo Btg. Pasìsema saldės, atsigeria Mrc. Palūkėk tamsta čia valandėlę, pasisemsiu vištelėms lesti Žem. Kad būt krūva [uogų], pasìsemi ir eini Klt. Kaimynai pamokė, kaip lengva gauti pinigų, jei yra ko iš aruodo pasisemti V.Krėv. ║ įstengti semti: Niekas neparaško [obuolių], kas išeina, ir vyno nepàsema (ps.) Mlk. ║ pasrėbti: Ir kopūstų, – jei porą šaukštų pasem̃s, ir dauges nesema Pv. Pasė́mėm pieno su duona, ir gana! Lp. | refl. tr.: Anas pasisėmė bent porą šaukštų LTR(Ds). 2. prk. gauti, paimti: Žinios, gautos per vietinius gyventojus, daugiausia buvo pasemtos iš okupacinės spaudos J.Avyž. | refl. tr.: Pavažinėjęs gudrybės daugiau pasisemia J.Paukš. Parvažiuodavau aš su paviržiu atostogų, skubėjau mokyklon – nors mėnesį, nors du pasisemti mokslo J.Balt. 3. užlieti, apsemti, užtvindyti: Kai kuriais metais šitą pievą [v]anduo pàsema Ds. Iš kalno bėga [v]anduo ir pàsemia klaimelį Skdt. Kitur pasė́mė ir krantus, o čia kap nelijo, tep ir nelyja Gs. Kap siūbterė lietaus, tai vanduva pasė́mė visus daiktus Rod. Ot lietus, ir kelius pasė́mė Pv. Visos pievos vandeniu pasémtos Lzd. | Arkliai brisdavo vandenin iki pakinktų, pasemdavo vežimus Mlt. ║ prk. apimti: Monikos galva darėsi sunki ir sviro, miego pasemta rš. ║ aptekti: Pasėmė pūliai nagą ir nuvarė Plv. ◊ kaĩp ugniẽs pasisémti labai trumpam laikui: Nuvažiuoji į Širvintas kaip ugnies pasisemt ir vėl atgal Gdr. kaĩp žarìjų pasisė́męs labai skubiai (išbėga): Trumpai buvo, kàp žarìjų pasisė́mus išbėgo Mrj. \ semti; apsemti; atsemti; dasisemti; įsemti; išsemti; nusemti; pasemti; persemti; prasemti; prisemti; susemti; užsemti