semti reikšmė
Kas yra semti? sémti, sẽmia (sẽma Ktk, Dv; KlC61), sė́mė K; SD35, H, R315, MŽ422, I, Sut 1. tr. DŽ imti, pilti skysčių, kabinti biralų: Moteris prisaikdino urėdas, kad vandens iš čia nesemtų J. Senis sẽma, sẽma vandenį, ir vis dykas rėtis (ps.) Smn. Būriai semia vandenį i lieja Plv. Kas neturi šulinio, tam [v]andenį leidžia sémt [kaimynai] Grv. Iš kur tu semì vandenį? Mlk. Šaltinėlis – sémk ir sémk, ir vis tai yra vandens Rod. Tris keturis kibirus išnešei, i nebėr vandens: su kaušeliu turi sémt LKT144(Kin). Ir vandens malkus iš klano sémdami gėrėm K.Donel. Buvo sémtie mediniai kaušai Smal. Sẽma su juom, su šituo samčiu JnšM. Su ranka sémsi vandenį LKT255(Pg). Sẽma iš krūvos ir pilia prieš savę Kkl. Sėmė iš maišo miltus virtiniams, o žvilgsnis nejučiomis rausėsi svirnelyje J.Avyž. Viduo[je] tau sẽma grūdus, pila į maišą – visus grūdus tau išpils! Sd. Anos (moterys) bulbas sklepe sẽmia Dglš. Su ta bertuve sẽma i bera grūdus Vvr. Ten pinigai sukrauti krūvomis, lyg akmens prie plento – tik pasilenk ir semk rieškučiomis V.Kudir. Bites semdamys, būkiat kantri ir palengvai tą darbą atlikiat S.Dauk. Atėjo mergelė vandenėlio semti, atjojo bernelis žirgelio girdyti LTR(Grv, Btr). Man vandenėlį bèsemiančiai ir burnelę beprausiančiai, ir užtiko šiurkštus vėjas (d.) And. Kareivėlis žirgelį girdė, mergužėlė vandenėlį sė́mė JD939. Man vandenio besemiant, atjojo du bernyčiu KlvD190. Ir atejo trins seselės vandenelį semti StnD7. Kam sė́mei avižužėlių, kano šėrei žirgužėlį? JV70. Tos atejo semtų vandinio BB2Moz2,16. Semkite dabar o neškit užveizdėtojui svodbos BtJn2,8. Tarnai žinojo, kurie sė́mė vandenį DP68. ^ Tie rūpesčiai sveikatą kasdie kap semtè sẽmia Žal. Nesemk su samčiu – ir su pirštu prilaižysi (apie karštą meilę) LTR(Plng). Semk lapus (lapienę), daugiaus nieko nebus (sakoma, kai baigiasi valgis) VP40. Sémk lapus, bo daugiau nebus Žrm. Sémk grybus, geriau nebus Dv. Gera gyventi, kai yra iš kur semti KrvP(Dt). Semi su rėčiu vandenį VP40, M. Nemėtyk bulvių po kojų – ne iš balės semì! Ps. I tėvas pinigus ne iš upės sẽmia Klt. Pinigai ne iš upės semami, bet sunkiu darbu gaunami TŽV602. Nei semta, nei pilta – pilna bačka syvų (kiaušinis) LTR(Slk). semtinaĩ adv. Grž, semtinõs: Anims (kaimynams) rodos, ka piningus semtinaĩ sẽma Krš. Pieno semtinaĩ pasemk su puodelaičiu Slnt. Nepilk, nepilk – semtinõs semk Yl. | refl. tr. K: Gerti vandenį semdavos iš upelio J.Jabl. Aš nesisémsiu, tu man duok Skr. ║ traukti, siurbti: Drignė sẽma iš versmės vandenį – lis lietus Aps. ║ valgyti (sriubą): Kruopikių gal sémsi? Erž. Kiek te aš valgysiu, šaukštą sémsiu, i gana Klt. Padėk prastų burokų – nesem̃s i šaukšto Klt. 2. tr. prk. imti, gauti ką tinkama, reikalinga, naudinga: Jis maudos, sveikatą sẽmia Šd. Jis iš to tik naudą sẽmia PnmA. Iš mano kalbos pinigus sẽmia Čk. Būtų gerai, kad ir kiti rašantieji per daug nesiskubintų ir stengtųsi semt žinias iš tikresnių šaltinių V.Kudir. Mašinos gamins mašinas ir sems pasaulio energiją tokiu mastu, kurį dabar mums sunku net įsivaizduoti P.Slavėn. | refl. tr.: Iš tarmių semdamies medžiagos, galėtume gerinti rašomąją kalbą rš. Išraiškos priemonių K. Donelaitis semiasi iš liaudies kalbos rš. 3. tr., intr. DŽ užlieti, tvindyti: Pavasarį vanduo visą apylinkę sẽmia Ėr. Vakar po lietui vanduo net tiltą sė́mė Pc. Vanduo sẽmia pievas Dkš. Jau vanduo lieptą sẽmia Jrb. Kad paleidžia [v]andenį, tai sẽma dirvą, pilni tarpežiai Slm. Varduva sema į lankas, kad upis yra ištvinusi Šts. Šuoja patvinus – per brastą važiuojant, ratus sẽmia Sml. Semia vežimą R, N. | prk.: Dangus žemas, retos žvaigždės kibirkščiuoja, o jo pakraščius nuo pievų kylantis rūkas semia V.Bub. Saulė jau leidosi, ir raudona žara sėmė dangaus pakraštį rš. | refl.: Pakilo didelis viesulas ir varė bangas į laivą taip, kad laivas sėmėsi SkvMr4,37. ║ refl. Skrb lietis, bėgti į vidų: Kol aš nubėgau, karvei pradėjo vanduo sémties į burną Rt. Batas suplyšo, sẽmas [v]anduo į vidų Vgr. Par liptą eitant, jau sẽmas [vanduo] Šts. 4. tr. prk. supti, siausti: Sẽmia, sẽmia mus vokiečiai iš visų šonų! Klt. ║ apimti: Snaudulys sėmė jo sąmonę rš. Nerimas sėmė jaunų vyrų širdis rš. Pyktis ema, kaip [v]anduo sema Vžns. 5. tr., intr. Klp šnek. mušti, kirsti, rėžti, duoti: Sémk į sprandą už tokį darbą! Ll. Jis piktas, sẽmia, ką nutveria Mrj. Kai sėmiau antausį! Gs. Aš tau kad sémsiu, tai tu atsiminsi! Gž. Sémk smagiai į snukį, ka pajustų! Vdk. Sémti par ausį tokiam kogaliuo! Šts. Sėmė iš peties, pasivedęs į šalį, ir paklausė, ar dar nori rš. 6. tr. pjauti: Mano peilis gerai duoną sẽmia Snt. ◊ galì rieškùčiomis sémti daug: Senojoj gryčioj, būdavo, duonvabalius galì rieškùčiom sémti Skrb. nors sáuja (rieškùčiais, sámčiu) sémk labai daug: Samanykščioj uogų – nors sáuja sémk Klt. Žmonių aibę turiu valgydinti, bet užtat naujienų – nors rieškučiais semk Pt. Šiem reikalam mergų – nors samčiu semk B.Sruog. pìnigus sémti pelnytis: Žiūri mūs žmonelės, kaip iš po jų kojų svetimšalis begėdiškai semia pinigus V.Kudir. sáuja sémti labai daug: Jai kad būt sáuja sémt uogų, tai gal rinkt[ų] tada Klt. sáujomis sémti daug gauti: Pinigus semu saujomis rš. Išsimokiau siūti, daba piningus saujoms semsu Vkš. svetimomìs rañkomis žarijàs sémti nemalonų ar pavojingą darbą pavesti kitiems: Mėgsti svetimõm rankom žarijàs sémt Rgv. \ semti; apsemti; atsemti; dasisemti; įsemti; išsemti; nusemti; pasemti; persemti; prasemti; prisemti; susemti; užsemti
semti junginiai
- (pa)semti, (iš)pilstyti (samčiu), rieškučiomis (semti), semti/pilti šaukštu