valgydinti reikšmė

Kas yra valgydinti? valgydìnti (-ýti Sch10, K; R, MŽ, RD67), -ìna, -ìno tr. KBII200, K, J, Š, válgydinti, -ina, -ino (ž.) 1. H153, R332, MŽ444, D.Pošk, Sut, N, M, L, LL239, TŽI351(Žv) caus. valgyti 1: Válgydinu vaiką, šeimyną, t. y. darau, kad vaikas, šeimyna valgytų JI(пocлecлoвиe)XVIII. Valgydìnk šeimyną, t. y. liepk duoti valgyti J. Kuo turėdama mane valgydìno DŽ. Kaip tave ten valgydìno? NdŽ. Mėgo pats skaniai pavalgyti ir šeimyną valgydino gerai V.Krėv. Jie nuo mažo gerai valgydìnami Pc. Taip iš eilios jį (kerdžių) ir valgydìna Sb. Jį gražiai priėmė, sodina ir girdo, valgydina, nes jau jos turi iš ko BsMtI134(Brt). Mergyte mano, … kuom valgydysi svetukus tavo? KlvD179. Sausa duonele mus valgydìno (d.) Pnd. Jo ponas tiktai duona bei vandenimi valgydina bei girdo Ns1832,2. Tų namų ponas … prieteliškas ir meilingas išsirodė, nes jį prie savo stalo valgydino Kel1881,50. Liepė ją nuo savo stalo valgydinti CII544. Aš buvau išalkęs, ir jūs mane valgydinot MšK. | prk.: Vaikas nevalgus – su diržu valgydìna DrskŽ. Tokios marčių dalelės, vargingos jų dienelės, žodeliais valgydina, ašarėlėmis girdina LTR(Vv). ^ Devyni amatai žmogaus nevalgydina, tik į bėdas klampina KrvP(Prn). Mažą renk, o girtą valgydyk LTR(Igl). ║ Tranas – jį kitos bitės valgydìna Rd. 2. L, NdŽ, KŽ, Snt pagelbėti valgyti, maitinti negalintį: Kūdikį valgydìnti KI97. I valgydýs (nj.), i nešios [ligonį], o kitų neprisileida Šv. 3. N duoti išlaikymą, maitinti: Kiba jy mane dengia ar valgydìna! Lp. | prk.: Miškas ją rengė ir valgydino rš. \ valgydinti; apvalgydinti; atvalgydinti; išvalgydinti; pavalgydinti; pervalgydinti; pravalgydinti; privalgydinti; suvalgydinti; užvalgydinti