maitinti reikšmė
Kas yra maitinti? 1 maitìnti (-ýti), -ìna, -ìno tr. 1. R, K, Ms, Slnt duoti maistą, mitinti, penėti: Tik neseniai atsivedusi veršį, ji (karvė) jau maitino ir šeimą P.Cvir. Kas maitìnti galia ant žiemos tokį būrį kiaulių! J. Aš pati save maitýčia Krm. Maitino didžius būrius galvijų, ožkų ir avių S.Stan. Daug badu mirštančių žmonių šelpė ir maitino M.Valanč. Vabalėlius rankiojau, savo mielus vaikelius maitinaũ JD1019. Maitìnamoji (maistinė) druska NdŽ. Maitinamosios medžiagos rš. ^ Duonelė maitina ir artoją, ir ultoją KrvP(Mrk). Žagrė ir akėčios pačios biednos, o visą svietą maitina Šd. Pats nevalgo, o kitus maitina (duona) Lg. Vaikus maitinu ir dar ant savo sprando nešioju (rugio sėkla ir varpos grūdai) LTR(Vdk). Koks ten žmogus iš jo – nuo mažumos buvo kubile augintas ir par špuntą maitintas (sakoma apie menko neišmanantį, labai žioplą) Sd. | refl. K: Kregždė maitìnasi lakiodama KBI27. Čigonai da vis savo amatu maitìnasi (mainikauja) Žal. Jie maitìnasi su visokiom žolėm Ėr. Nieko neturim, kaip tik šaknelėm maitinamės BsMtI156. Našlė maitìnasi su našulais J. Aš turiu ūsus, tu turi ūsus, jau gali ir pats vienas maitýtis Jrk53. ^ Ėdalo netekęs, kuo gi maitinsis? KrvP(Trg). Jei jaunas mokinsiesi, senas maitìnsiesi Dkš. Gerą kaimyną surado, kad net vargais dalinosi, vienu grūdu maitinosi KrvP(Kdn). Visa šeima penkiais pirštais maitinasi (patys užsidirba duoną) Yl. ║ penėti krūtimi, žindyti: Jei motina negali kūdikio maitinti, geriausia gauti kitos sveikos moters pieno rš. ║ refl. ganytis: Ganykla, kurioje veršeliai maitìnasi NdŽ. 2. prk. duoti dvasinį, protinį peną: Dažnai tekdavo nors svajonėmis savo dvasia maitinti J.Bil. Jo kūryba tarsi kokia podirvio srovė maitino ir stiprino mūsų literatūros augimą V.Myk-Put. 3. būti kieno maistu, teikti reikalingas maisto medžiagas: Kraujo plazma maitina organizmo ląsteles rš. | Trąšos maitina žemę, brandina derlių sp. 4. teikti veikimui reikalingas medžiagas: Žemės palydovo aparatūra maitinama taip pat saulės sistemos sp. Mažo galingumo keitiklius galima maitinti iš sausų kišeninio žibintuvėlio elementų rš. \ maitinti; apsimaitinti; išmaitinti; numaitinti; pamaitinti; permaitinti; pramaitinti; primaitinti; sumaitinti; užmaitinti
2 maitìnti, -ìna, -ìno tr. [K]; N varginti, kamuoti: Silpninu, maitinu, silpną darau, varginu SD145. Purvingoj ir tamsioj kalinėj vargintų ir maitintų SPI36. | refl.: Tarnas mano guli namie paralyžium negalįs ir sunkiai mūčinas (maitinas) Ev.
maitinti junginiai
- maitinti krūtimi, maitinti ðaukðtu, maitinti šaukštu