pilti reikšmė

Kas yra pilti? pìlti, -a (-ia, pẽla), pýlė (pýlo) K; H, R 1. tr. SD131 daryti, kad lietųsi, bėgtų į vidų (apie skystį): Geria ir geria, nespėju pilt Vb. Pilk ir veizdėk, kad nebėgtų patekliuo J. Pìlk daugiau [pieno], kad nori Nmč. Pastatyk [v]andiniuo pìlti bosą Slnt. Mūsų katilas keturiais viedrais piliamas Pbs. Toks čaininkas buvo viedro pìlamas – visą išgers Trk. Užkaisk katilą [v]andens, šešiais viedrais pilamą S.Dauk. Sūdelis, iž kurio vyną ir vandenį kielikan pila prieg mišiai SD2. Žibalo gal reikia pìlt? Plm. Pẽla pieno [į kukulienę] i pavirina Pj. Leika, vandens pilamà Škn. Vandens pilamóji gelda Krt. Su riešuto kevaluku vaikas pẽla vandinį į karvės pėdą Lkv. Ein dukrelė jos pirma, pilia vyną į stiklą NS939. Sveika, burna, nebūk durna, piliama išsižiok! Klov. Pìlia arielką (suverčia į gerklę nenorinčiam gerti) kai arkliui vaistus Vžns. O jei vanduo ant sėklos pilama būtų BB3Moz11,38. Ir pylė aliejaus patepimo ant galvos Aarono BB3Moz8,12. | prk.: Gegužės vidudienio saulė gausiai pylė iš dangaus šilumą ir šviesą į juoduojančius arimus ir jauna žole papurusias pievas V.Myk-Put. ^ Nepilk vandens į jūrą, ji ir taip pilna LTR(Šmk). | refl. tr.: Pienuko ar į stiklines gausma pìlties Lkv. Seserys kopūstų bliūdą išvirs, padės ant stalo – pìlkias i valgyk Akm. Nenoriu mėsos, barščių pìlsiuos Skr. ║ tr., intr. Ds lieti kokiu skysčiu ant ko: Kad pilsiu še šaukštu barščių, ir išėjęs riogsok sau apsibuzojęs! Jnšk. Piltum in šunio – i šuo spiegt[ų] nuo tokio viralo (labai negardus) Švnč. ^ Kaip ant krosnies pila (daug geria) B. piltinaĩ adv. | prk.: Kelias, vedąs per Šalteikių kaimą, piltinai nupiltas rasa I.Simon. ║ tr. dėti, nešti (medų): Bitys medų pìla į korį Lž. Kai [vasarą] indėsi korį, tai bitės pil̃s medų, o rudenį tik išlaižo Všn. Jeigu seni koriai, bitės į juos medaus nèpilia Rm. ║ tr. semti, užlieti: Laivą jų šturmu bepilant, ... priejo Kristausp BPI201. ║ refl. plūsti, sklisti: Kalnais ir kloniu pylėsi grynas auksas (saulės spinduliai), nes saulė jau aukščiau uolų buvo pakilus Mš. | prk.: Maldos Viešpatiesp ... ne tuščiai pilas DP550. 2. tr. SD360, Grv berti iš ko kur, į ką: Grūdus pìlia maišan Dv. Avižas pildamas, nemurdyk J. Jis pirm pylo rugius į maišą Pn. Lįsk į bulbių piliamą kamarą, ten niekas tavęs neras Rd. Žmogus liepė pìlt in keturias krūvas Lar162. Iškultus grūdus pýlėm an tos aslos Krm. Aš vežiau, o jis pýlo grūdus tiesiai aruodan Krs. Pamotėlė raganėlė pylė duobę žarijėlių J.Jabl. O tu taboka, mano tvirtoji, jau aš tave netrinsiu, nė į ragą nepìlsiu JD1007. ^ Iš miego miegos nepilsi LTR(Krž). Pilsi dieną, pilsi naktį – kiaurą [a]ruodą nepripilsi LTR(Vdk). | refl.: Dar̃ mūsvisas javas pìliasi (pilamas) Lz. Šiemet visos bulbos pirkaitėn pil̃sis Dglš. ║ žerti, mesti (biralus): Jau tiek apsileidę, kad an kiemo pìlia [šiukšles] Ob. O aš pamaniau, kad dėdienė man jau pilsi pelenų kojinę tiesiog į akis J.Paukš. Tą pasakęs, pylė žemėn nuo pečiaus raudonuosius, liepdamas brolius susirinktie BsPII315. ║ barstyti: Visokių tručyznų pìlia pìlia, tai ir grūdai nebekokie Kp. Daugiau pìla kokį zuperį – mėšlo mažai teturi Grd. Kad ir žemė juoda, dėlto grūdus pilì Ds. Pavasarį i druską pẽlam, kad žolė neaugtų Krž. ║ daryti, gaminti pripildant: Vieni plėšo, antri pìla pūkų patalėlius JV1032. Pūkų piltos paduškėlės ir šilkiniai vystyklėliai NS169. 3. tr. Kv gerti: Ji kai kubilas – pìla ir pìla Gs. Uzboną vandenio nusinešė, pìlia i pìlia Sml. Pìla i pìla tą arielką Všv. | refl. tr.: Tatai tą arbatelę pìlas ir pìlas, o kieto nėko negali valgyti Plt. ║ versti gerti, girdyti: Pýlė, pýlė, iki užpylė akis (galą gavo) Gs. Tas veršis buvo vaistais pìlamas (labai daug vaistų jam sugirdydavo) Trk. 4. intr. birti: Javai gerai pìla (pakulūs) KII172. | refl.: Gaidžiai pesas">pešas, kapojas, net plunksnos pìlias! Slk. Kap sukrėsi baronaitį, grašiai pil̃sis (ps.) Lz. Smėlys iš apačios pìlias pìlias, bet da suslaiko Str. ║ tr. byrant patekti, užberti: Kaip te dirbsi, kad smėlys akis pìlia JnšM. 5. intr. Ktk, Gd, Ds, Ldk, Al, Kt smarkiai lyti, žliaugti: Tai pýlė kaip su kibirais! KII111. Lietus taip baisiai pylė, kad tėvas uždarė langus P.Cvir. Pamatysi, kad iš tos debesies pìls! Up. Lietus pylė kaip iš kibiro, bet senam poetui buvo šilta ir jauku prie krosnies J.Balč. Kad lyna, kad pẽla, kaip iš viedro verta! Lkv. Sakei, kad šiandien nelis, o žiūrėk, kad pila, tai pila, net balos tyška! Mrj. Lietus kad pýlo, visi šlapi parėjom Krs. Jau nely[ja], o tei pýlė pýlė, sakiau – nenustos! Jrb. Kad pìlia, tai pìlia: visą parlis, kol parlėksi Vad. Niaukstos, niaukstos, ant vakaro galia lietus imt pilt Jnš. Niaukiasi, ot pil̃s lietus! Pc. Kaip užejo pilti, lyti, nė kelio nematyti Šts. Lyja, par kaklą pìla, o jis eina Skr. | refl.: Iš debesų ėmė piltis lietus rš. ║ tr. lietui merkti, šlapinti: Dabar jau jį pìla Btg. ║ intr. (krušai) kristi: Tep man šalta pasdarė, vis tiek ledais ėmė pìlt Nč. ^ Man visam šalta, ledais pìla Prn. 6. tr., intr. Vkš, Vvr gausiai sunktis, tekėti (iš organizmo): Prakaitas pìlte pýlė BŽ103. Pradėjo prakaitas pìlti Trg. Sergu – pìl muni prakaitas Grd. Sykį jai prakaitas pylė, sykį šaltis krėtė Žem. Prakaitas pìla, visas lyg apsvaigęs Ss. Mano kaktą da pila šaltas prakaitas V.Kudir. Prakaitas pilia kaip vanduo be apstojimo Lnkv. Šiandiej trečia diena ant drapanų, o vis da pìlia Vb. Baltieji pilia (moterų liga) Ds. | refl.: Ašaros pylėsi iš akių brš. ║ tr. lietis, siūbtelėti: Šiluma čia pìla visą, atšaliau atsisėdau Ob. | refl.: Aloyzui kraujas staiga pylėsi į veidą, širdis smarkiai plakti pradėjo J.Paukš. 7. tr. duoti (prievolę, duoklę): Žemė vieni raistai, o už ją reikia pìlt kap už gerą Pun. Įsakė, kad žmonės vyskupo valsčiaus kas metą piltum klebonui pyliavą M.Valanč. Dideles pyliavas reikėdavo pìlt Erž. Anie par teismą išimtinę pýlė Krš. 8. tr. prk. daug mokėti: Pìlia ir pìlia pinigus tiem traktoristam Šmn. Ką daktarams ir vaistininkams pilti pinigus, tai verčiau kailiniukus įsigyti rš. Jam pylęs pilsiąs pinigus, kad nepyktų Blv. Ponas gali pilti – turi iš ko Žem. Pils bagočius šimtelius ir išvaduos sūnelius JD1120. | refl.: Pylės piningais ir netrukus išsipirko Šts. 9. tr. kasti (kauburį, apsauginį pylimą): Pilu pylimą SD368. Nėksai nežino, kas tas piles ir tas pylas par versmes ir ežerus yra pylęs, nes jog yra piltos, tą akys kožnam rodo S.Dauk. Pila volą apie miestą CII503. | Muno tėvas pasakojo, ka [tą kalną] pýlė su kepuriums baudžiavų laikais LKT104(Pd). Netoli nuo šitų kalnų stūkso didokas piltas kalnas, kuriame esąs palaidotas kuningaikštis Gediminas A1884,46. ^ Aš jam kalną pyliau, o jis man duobę kasa B. Kas tau duobę kasa, tu jam kalną pìlk – ve, ma[n] tas tai nepatinka Šmk. | refl. tr.: O kaimynai iš visų pusių kas kartas didesnius kalnus pilasi, kas kartas tą slėnį giliau užtvenkia Žem. ║ kauptuku purenti, kaupti: Mūs bulbos jau išdygę, biržėm pasodinom, rankom reiks pìlt Lz. 10. tr. Yl taisyti, žvyruoti (kelią): Kelius pýlė vyrai Vn. Sako, Jonis šiandieną pilą̃s kelius Slnt. Miestely [kelią, gatvę] pylė Lp. Gražus kelias, smėliu piltas Ps. Kab užeina [mašina] an to pìlto kelio, tai gerai Rud. Ten aukšti stenderiukai, pilti vieškeleliai, grįsti tiltai, margi dvarai mano tėviškelėj KlpD29. Pìla katrą metą su žvyru tą kelį Vgr. Katras kelias ant jūrelių, tai žvyreliu pìltas JDS78. ║ plūkti (moliu): Stuba ne grįsta, o pìlta Šmk. 11. intr. tankiai dygti, želti: Jei grybai labai pìla, tai kokia negeruma bus (priet.) Rud. | refl.: Šiemet žolė pìlias baisiausia, nespėji ravėt Klt. Išnaikino [mišką], dabar pìlias naujas Aps. Alksniukai tik pìlias neartoj dirvoj! Ktk. Dar̃ po kožnai nakčiai žolė pìlas Lp. Žolė tik pìlias po lietui! Skdt. | Toks jaunas, uosteliai vos tik pilasi Žem. Vyrukas netgi! Ir ūseliai jau pìlasi Lp. Jau piliasi [vaikui] plaukiukai Msn. Tokie juodi plaukiukai pìlas Krš. ║ refl. tankiai, gausiai sužysti: Daros pievos labiau vis margos: žiedais kožnas augalas pilsis rš. Ir teipo pìlias rugių žiedeliai, net padūmavę esti laukeliai LTR(Dgl). 12. tr., intr. berti spuogais, pūslėmis, spuoguoti: Blauzas pradėjo guzais pìlti Grd. Kas čia yra: muno vaikus pẽla nū daikto Pj. Ėmė šašai pìlti vaikus Trg. Skauduliai didžiau pýlė – nusigandau Grd. Pýlė pýlė pūslėm, jos trūksta – nor gyvą vežk ir apkask Vlk. 13. tr. dažnai dėti (kiaušinius): Vištos kasdien pìlia kiaušinius Ut. Vištos pýlė pýlė kiaušinius ir susturėj[o] Arm. 14. refl. pradėti būriais, gausiai eiti iš kur: Kap ėmė pìltis [žmonės]! Lp. Iš bažnyčios žmonės pylėsi pro didžiąsias ir šonines duris A.Vencl. Žmonės kaip tamsus srautas pylėsi į kiemą rš. 15. refl. vienam po kito atsirasti, kilti: Kunigėliui taip lengvai žodžiai pylėsi, nei sykelio jam kostelėt nereikėjo S.Čiurl. Pilasi klausimas po klausimo J.Paukš. 16. refl. spurti, irti, nesilaikyti (apie audeklo kraštus): Reikia atmėtytie, o tai pìlas labai Grv. 17. tr., intr. Btg, Rdm, Vlk, Ppr, Kal mušti, lupti: Ar esi gavęs pilti? J.Jabl. Vaikas pìlti gaus, duosu! Sg. Lekia i pìla [šunis] su karte Ar. Nu tėvas pýlė [jį] iš vadžių kaip šunį juodą Šln. Aš nė vieną kartą pìlti nesu gavusi nū tėvo Prk. Pýlė tėvai, spaudė mokyties, o aš taip nenorėjau! Krš. Puolasi pìlt – piktas Drs. Nu tik pilti, nu tik pilti su tuo diržu, ir nebliko ligos! Šts. Tas žmogus kaip ėmė pilt grėblykščiu – tol davė, kol pasakė BsPIV116. Jau jį paėmė kariaunon – jam niekas nesiseka: jis gauna gerai pilt BsV334. Aš nusvysiu šilko lyną, insivysiu kampan vyrą, tai dar ir duosiu, tai jau ir pilsiu! TŽI257. Nurimsta lyg šuva, gavęs pilti rš. | refl. intr., tr.: Pasigėrė, paskui vali pìltis! Gs. Pliaukšt, pliaukšt pradėjo pìltis viens kitą! Šln. ║ intr. Krkn, Antz, Mrj, Btg smogti, tvoti, rėžti: Kad aš tau pilsiu į kuprą, tujau parietėsi! Dr. Nė pats nepajutau, kaip pyliau kumščiu jam į veidą J.Balt. Kad pýlau arkliui botagu! Glv. Ka[d] pýlė, ka[d] pýlė diržų! Plv. Pìla rykščių, ka neklauso Vrn. Aš jam kai pýliau ausin, tai tuoj atsisėdo! Vžns. Avinas ... pylė kakta vilkui galvon ir ažumušė! BM47. Kad pilsiu vadelėm par kuprą! Rm. ║ tr. blokšti: Kanapes su rankoms į tokius blukinius ruilius pìlam Klk. 18. tr., intr. smarkiai šaudyti: Pradė[jo] pilt mane nuo Rėksniškės (kaimo pavadinimas) Dglš. Vokiečiai ėmė pìlt iš araplanų Jrb. Pìlia, pìlia, kulipkos lekia Krč. Kas gi bus, kai pradės iš kulkosvaidžių į barakus iš visų pusių pilti?! B.Sruog. Pylėme, kiek nešė šautuvo ugnis rš. Ka ėmė orlaiviai pìlt, ėmė pìlt! Prn. Paskui gavom pìlt (patekome į karo ugnį) Vlkv. | refl.: Per Nemuną nu i pýlėsi vienas an kito Rmš. ║ tr., intr. Jnš šauti: Duok ir mun tą šautuvą, pilsiu ir aš į varną Dr. Pylė iš automato rš. Pýlė žemė[n], radę [banditai] kokį nepatinkamą, ir šventė Krš. 19. intr. Blnk tvieksti, plieksti: Lietus lyja, žaibas pìlia, pas mergelę čiela mylia (d.) Dbk. Lietus lyja, žaibai pilia, griausmas griaudžia SI249. | refl.: Kibirkštys pilasi [iš radijo] Rmš. Net ugnis pìlias po kojom [smarkiai šokantiems] OG455. Kad eina, net žiežirbos pìlasi Lzd. Net akỹs[na] žaibas pìlias iš nuvargimo Sdk. Tekinas [su tekėlu], net ugnis pìlias Aps. 20. tr. drąsiai, atvirai sakyti, rėžti, drožti: Ką tik užgirsta, tai ir pilia akỹs Ds. Išgeriu kiek, ir pilu teisybę į akis rš. 21. intr. Dv, Ssk greitai, smarkiai eiti, bėgti, važiuoti: Kap mañ vijo šuva, tai aš tada pýliau (bėgau) namon! Grv. Kad pìlia (važiuoja) žmonės iš kermošiaus, net rūksta! Ds. Aš tuomi vieškeliu labai smagiai pýliau (važiavau) Skr. Lig plento turi keturius kilometrus pìlti Krš. Kinkais arklį i pil' (važiuok) Dglš. Mašinos nesulaukęs, gavau pėsčias pìlt namo Škn. Pìlk motociklu, tai da ir krikštynų teks Slm. Pýliau (ėjau) namo, ka net užpakalis putojo Jnš. Tai jau pili namo? Žmt. ^ Pìlk (jok), kol jaunas arklys – kai pasens, tai ir žingsniu bus gerai Slk. 22. tr., intr. smarkiai, intensyviai ką daryti, dirbti: Par radiją vis tą patį pilia ir pilia (pasakoja, kalba) Ėr. Ot liežuvėlis – tik pìlia, pìlia, pìlia! Mlt. Skaito – kaip poterius pilia (sklandžiai) Lb. Kaip iš kibiro pylė pagyrimus savo dėdei rš. Baikas sumisliam, tai ir pilam (dainuojame) LTR(Bgs). Nū brolio pasimokina i péla – gražių dainų moka Grd. Lig pačiam vidūnakčiui muzika pýlė Ds. Orkestras pylė, net palaukės skambėjo J.Paukš. Pýlėm (šokom) visą vakarą an kiemo, o muzika gerai grajina! Alv. Pildavo [išgėręs] būtus ir nebūtus šokius J.Avyž. Kad pìlia (šoka) jaunimas, net dulka! Ds. Sueina vyrų pulkas ir pìlia kortom (kortuoja) Ds. Pìla (kerta, pjauna) net išsijuosęs Gs. Pilkit (kirskite), vyrai, mišką! rš. Péla (kala), tvera vyrai gardus Grd. Kap pradėjau pìlt (belsti, daužyti) durysan! Ad. Pilì pilì (rašai) i nepritrūksti to rašymo Rdn. Pilù i pilù parašą (pasirašinėju) Brb. Taip ir pila (atlieka) vyrukas valandas PnmA. | refl.: Pilkitos (kortuokite), kad turit piningų, aš jau esu nusidrožęs su kortoms Rt. Boba kad eina – žiupono palos tik pìlias (plaikstosi)! Slk. ◊ alỹvos į ùgnį pìlti kurstyti aistras: Eik, dukrele, į pirkią, tau nedera vienai su tuo jaunikaičiu palikti, nereikia pilti alyvos į ugnį, jis gali dar tave pamilti J.Balč. ãšaras pìlti verkti: Ašarų karčių nepaliaunu pilti I. Ašaras iš tikro sugriaudinimo širdies šitame gyvenime pilti Pron. deviñtas prãkaitas pìla apie didelį nuovargį: Lai ana daugiau nebipjausto, jau devintas prakaitas pila Ms. į ãkį pìlti miegoti: Parvažiavau nuo pieno ir pýliau į ãkį Skr. į bar̃zdą (į gérklę, į gùrklį, į kãklą, už lū́pų, už snùkio) pìlti gerti alkoholinius gėrimus: Pìlk į bar̃zdą: kai skusi, tai rasi Skr. Nėkas nebtaisos atsargos, tik į ger̃klę pìla Pvn. Jei turì, i pìlk į gùrklį Jdr. Pilk alų į kaklą kaip į peklą, o kaip įpilsi, tai rasi J. Koks bjaurybė [vyras]: į kãklą pìla, o numų nežiūra Krš. Pila už lūpų, pila už snukio, ir y[ra] girtas Šts. į gálvą pìltis jaudintis, priimti kaip tikrą, svarbų dalyką: Nereik visų niekų taip imties į širdį, nepilties į galvą bobų plepalo Žem. Kam taip pilties į galvą – rūpesčiai suėda sveikatą! Žem. iš kiáuro į tùščią pìlti Btg tuščiai kalbėti. [į] káilį pìlti mušti: Pilsiu niekšams kailį, pilsiu! rš. Pýlė tėvas káilį Sr. A ne už tą patį [liežuvį] ir vyras į káilį pìldavo! Krš. Už neklausymą tik pìlk į káilį! Jnš. Pilk į kailį biesuo už tokį darbą! Dr. O katras kiek pavėlavo, tuoj į kailį pilti gavo LTR(Kbr). tul̃žį pìlti pykti, niršti, piktumą nugiežti: Ji ant jo pìla visą savo tul̃žį NdŽ. \ pilti; antpilti; apipilti; atpilti; dapilti; įpilti; išpilti; nupilti; papilti; parpilti; perpilti; prapilti; pripilti; razpilti; supilti; užpilti

pilti sinonimai

pilti antonimai

pilti junginiai

  • (į)pilti, lieti(s), iš(si)pilti, iš(si)lieti, pilti kaip iš kibiro, pilti šaukštu, semti/pilti šaukštu
Ką reiškia žodis piltimas? Visi terminai iš raidės P.