užpakalis reikšmė

Kas yra užpakalis? ùžpakalis sm. (1) K, Slnt, Sd, Šv, Pgr, užpakalỹs (34b) Všt, Sb, Kp, ažùpakalis (r.) (1) Adm, užpakalis, -ies sf. 1. Q593, H, R, MŽ, Sut, Šlč, Varn, Žeml, LKT276(Rgv), Jon vieta, esanti už ko nors ar gale; pršn. priekis: Ką iš ùžpakalio užpulti KBI26. Iš ùžpakalio ateiti K. Eik į ùžpakalį K. Pralindo pro ùžpakalį DŽ. Par ùžpakalį į kišenę kiša J. Statyti į ùžpakalį NdŽ. Ką ùžpakalyj palikti KŽ. Ùžpakaly nebėr, o šitie kermošiniai (priekiniai) tai da visi [dantys] PnmR. Į užpakalį, užpakalyj R205, MŽ272. Užpakalyj, ten paskui R95, MŽ124. Užpakalion, į užpakalį N. Užpakalio kojos N. Ùžpakaly išgirdo žingsnius NdŽ. Stovėti užpakalỹ NdŽ. Kaip tik jūs eiste tiltu, užpakaly jis išsiardys ir bus kaip nebuvę LTR. Kai jie tolyn važiavo, tai mas tik iš ùžpakalio galėjom matyt jų nugaras Skrb. Dvi mašini: viena iš ùžpakalio, viena pryšakė[je] važiavo Gršl. Lūšis iš ùžpakalio [karvei] tešmenį plėšia Kb. Pjovė[ja]s su dalgiu kerta, o čia iš ùžpakalio tokį glėbį grobi, grobi (riši pėdus) Krp. Užpakalyje manęs lieka laukai ir dar ne visur nupjautos miežių ir avižų dirvos I.Šein. Da malkų viena ta pašiūrė ùžpakaly sukrauta yra Graž. Vienas pradėjo bėgti, kiti po pasku, i nė vienas nenoriam pasilikti ùžpakalė[je] Žr. Seserys veiza ir dyvijas, iš kur čia tokia atsirado, tokia keista, niekur nematyta: pryšakė[je] – saulė, ùžpakalė[je] – debesis (ps.) Vkš. Dėl ko vien į užpakalį žvalgais M.Valanč. Mergos tik tep skepetaites užsuka ùžpakalin Kpč. Jei kas par sodžių į užpakalį atsigręžęs parjos, tai tame sodžiuj nebus vestuvių Sml. Ta banga nu ùžpakalio kaip į tą valtę įpuolė, a girdi, tai viską par pryšakį išnešė Kin. Lineikoj važiuodavo, kurmonas veždavo: prieky atsisėda, ė ùžpakaly jaunieji Jž. Piršlys liuob sėdės daugiau ùžpakalė[je], po jaunųjų Bdr. Anam i vėl, i vėl ùžpakalė[je] garsas pasigirsta Als. Užpakalỹ tai važiuodavo mergos dainuodamos Sb. Vieną pastato prieky, kitą ùžpakaly ČrP. Aš atsisuku – jis mano užpakalỹ Jrb. Dar ilgai girdi užpakalyje motutės balsą ir bijo atsigręžti J.Bil. Gužas užverčia galvą į užpakalį ir ima kalenti J.Balč. Mūsų pekus tur su mumi eiti ir nė nago užpakaly nepasilikti BB2Moz10,26. Todėl jog tu manęs užmiršai ir mane užu tavo užpakalį pametei BBEz23,35. Prieg tam dvi lenti užpakaly (už oščių) ant dviejų sąsparų (tabernakulo) BB2Moz26,23. Ir visus daiktus žemės užpakalyje palikt turime DP619. Bet stojusis užpakalyje kojosiamp Viešpaties DP479. Tada ir tie susivienijo su jais užpakalyj kovai Ch1Sam14,22. O štai moteriškė, kuri kentėjo dvylika metų plūdimą kraujo, atėjusi iš užpakalio dasilytėjo krašto rūbo jo BtMt9,20. Pasijuto vakmistras lyg replėmis iš užpakalies už alkūnių sugnybtas prš. | prk.: [Lietuvininkai,] dabokimės, kad nepasiliktumbim užpakalyje Ns1832,9. Kas savo raštūse neseka ano mokslo, tas tikrai yra ùžpakalė[je] pasilikęs Jn. Kiek žmogus gali džiaugtis savo turtais: kas yra ùžpakalin – nežinia Kpč. Kaip tau protas atsisuko į ùžpakalį, ir nuejai vėjais Bsg. Sveikata eina į ùžpakalį (blogėja) Mžk. Į ùžpakalį eina pasaulė, beširdžių daugė[ja] Krš. Mano ziegorius pasiliekt ùžpakalyje (vėlinasi) KII78. ^ Į akis šiaip, o užpakalyj (už akių) kitaip M. I tavo visi turtai užpakalỹ atliks, jeigu jo nemylėsi Upt. Gaspadorium turi palikti vyresnysis sūnus, bet kai užpakaly dar yra vaikų kaip pupų, tėvai vyresnįjį sūnų išleidžia užkuriais LTR(Žg). Paklydusiojo kelias priešakyje, o ne ùžpakalyje Pc. Kas meluo[ja], tas užpakalė[je] savęs kelį išgriauna LTR(Vdk). Sukis šę, sukis tę – vis subinė užpakaly Graž. Viską užmiršta, galva visumet ùžpakalė[je] palikusi Rdn. Bijok šunio iš pryšakio, arklio iš ùžpakalio, o blogo žmogaus iš visų pusių Nm. Svetimus nusidėjimus nešiojiesi priešakyj, o savo – užpakalyje Ašb. Kur eini? – Į pryšakį. – Iš kur? – Iš užpakalio. – Ar iš tolo? – Iš atolo (juok.) NžR. 2. SD279, Sut, LL315, ŠT75, E, NdŽ, Všk, Rm, PnmR, Skp, Sd užpakalinė žmogaus ar gyvūno kūno dalis, sėdynė, pasturgalis: Ką tu čia, žmogel, apie vedybas begalvoji, kad tavo švininis ùžpakalis Pg. Vel[nia]s į ùžpakalį bezmėną įkabino, nebgaliu čystai Akm. Kai per daug valgai, tai ùžpakalio nepakeli Vrn. Ùžpakalio nepatęsiu, ką aš darbuisiu Kpč. Kad kas pamainytų ùžpakalį, tai rankos galėtų dirbt Blnk. Tu da vikras, tavo ùžpakalis lengvas Kp. Kai ùžpakalius pašalste, tada langus užsidaryste Ktč. Jei šildysiesi užpakaliu prieš kūrenantį duonai kept krosnį, duona atšoks LTR(VšR). O kad ėmė jiedviem užpakalius kulti, kad ėmė kulti! P.Klim. Nesiusk, o gausi par ùžpakalį! Všv. Ten ejau užpakaliu, gavau mušt, čia mėgysu eit pryšakiu BsPIV4(Kt). Velnias, nieko nelaukęs, su keliu į ùžpakalį įgrūdo mužiką į maišą (ps.) Plng. Ùžpakalin koja ir lauk! Kls. Spyrė in ùžpakalį, ir eik sau Graž. Tik ras priekabę, ir gausi keliu į užpakalį rš. Jei neklausysi, tai per ùžpakalį klupsčiu ir dumk Vrn. Marškinių apačią siūdavo storiausio pašukinio, tegu drasko ùžpakalį Pv. Užgavėnių žydai katino uodegą prisideda čia pri ùžpakalio Krt. Apvilktos [kaliausės] vyriškai, pagaliai da ùžpakalin inspirta Slk. Surišiau [vilkui] kojas, daviau jam (kaimynui) ùžpakalį [nešti], o man priekis liko Dgč. Arklys gyliuo[ja], aš irgi jau tyčioms kritau par ùžpakalį žemėn Trk. Kap insiknisa itoj kiaulė, tai tik užpakalỹs regis Kli. Eidamos kiaulės užpakalį kraipo gana retai rš. Merga ùžpakalį kraipė kraipė, o bernas ir pasiuto Ds. Senysta, ùžpakalį atkišus eina Drsk. Jauna, o jau ùžpakalį atkišus eina Tr. Širdis jauna, ale ùžpakalis sunkus Vlk. Tuoj pažinsi, kur mergos guli, – palangės užpakaliais nutrintos M.Katil. A nereiks įkirsti į užpakalùką End. Ùžpakalis kaip pečiaus galas NmŽ. ^ Kaip totoriaus užpakalỹs – dript dript Vj. Šaltas kaip nabaštiko ùžpakalis J.Jabl(Als). Burna liko kaip ùžpakalis (be dantų) Tr. Ar jo gerklė, ar ùžpakalis (apie kalbantį nešvankybes) Tr. O daugiau nieko nebesakė kaimynei, nors toji rėkė kaip užpakalin įdilginta J.Balt. Šaukia, kad par gerklę užpakalis matyt Ar. Svietas ùžpakaliu juokias Šl. Ne, kol Gaigalas gyvas, jie, rupūžės, užpakaliais nesijuoks iš teisybės J.Avyž. Kur mes su užpakaliu, ten ir botagas su mazgu LTsV192(suv.). Begėdžio akys užpakaly nesvyla KrvP(Ps). Suk užpakalį ant karčemos LTR. Klausyk ausim, o ne užpakaliu Tr. Drąsi višta greit užpakalį išsidilgina LTR(Auk). Mas nieko nematėm, tik karvės i kiaulės ùžpakalį Krž. Oi kaip raškažiai vaikams užpakaleliùs drasko! Rdn. Vaikai, a, vaikai, užteks raivytis lovoj – dantys užpakaly išdygs nuo miego J.Balt. Mano ùžpakalis šviesesnis už tavo šviesą Nm. Rausvas bernelis – ùžpakaly kuolelis (obuolys) Mrc. Keturių broliukų užpakaly barzdytės (arklio kojos) LTR. Kas užpakaliu duoną uždirba? (višta) Pnd. Marti šimtamarškinė – plikas užpakalis (višta) LTR(Rk). Miške gimęs, miške augęs, parejo – kaimynams užpakalį rodo (svirtis) LTR(Brs). Kiemuo kloniojas, laukams užpakalį rodo (svirtis) LTR(Skd). Gražus ponaičiukas vis užpakalin žiūri (slenkstis) LTR(Ds). Senas senukas visiems in užpakalį žiūri J.Jabl(Vlkv). ║ NdŽ gyvulio pasturgalio mėsa: Turiu du kilogramus veršienos užpakaliùko Kn. Anys (žydai) nevalgo ùžpakalio, tiktai priekį Avl. 3. NdŽ drabužio dalis, dengianti sėdynę: Kelnių ùžpakalis visas blizga DŽ1. Kelnėms liuob vaikščios, visi ùžpakaliai sproginės (labai ankštos) Kl. Visas ùžpakalis purvinas Dkš. Pakyrėjus jų (nosinių) siekioti į užpakalį mundiro, svečias ėmė šluostytis servetėle Vaižg. 4. euf. išeinamoji anga: Kokį drūktą mietą tašo tau ùžpakalį užkalti Brs. Karvės ùžpakalis da neiškritęs, da šiąnakt neturės Jrb. ^ Aš pirmai tai tylėdavau kaip ùžpakalis Bsg. Ko tyli kai ùžpakalis svečiuos? Skr. Sėdėk ir tylėk užpakalį suraukęs Prn. Nusisuk galvą ir užsikišk ùžpakalį (nutilk) Pp. Netupėk bažnyčioj užkulniu užkišęs ùžpakalį (nebūk ilgai) Ss. Su ačium tai gali ùžpakalį nusišluostyt Nm. Gali ùžpakalį pasišluostyti su tuo vekseliu (negrąžins skolintų pinigų) Yl. Pyliau namo, ka net ùžpakalis putojo Jnš. Pagatava buvo par ùžpakalį įkišti tam vaikuo Yl. Po septynių metų muno ùžpakalė[je] galės medų laikyti (būsiu mirusi) Grg. 5. užpakalinė kūno pusė, nugara: Suk šalin ùžpakalį, kreipk čia pryšakį J. Užpakalį pagręžti kam N. Reik, ka [piršlio] ùžpakalė[je] akys būtų, ka matytum visus Yl. Mokytojas negi mato, negi ùžpakalyj turi akis Ppl. Ji sėdėjo į mane ùžpakaliu PnmA. Senoji Majėnė verpdavo visų ùžpakaliais, ant nūmonės buvo papratusi Lkv. Einu, šneku su jo ùžpakaliu Kdn. Seniams, sėdintiems užpakaliu į kaimą, kaip matyti, nerūpėjo nė kelias, nė grįžtantiejie TS1897,1(V.Piet). Eina ùžpakaliu, atbulai, atbulas Dbč. Eina kap vėžys užpakaliu LTR(Auk). O jau negaliu iškęst, musiju jūsump užpakaliu apsigręžt MP204. 6. KŽ, Žlb vieta už nugaros: Kam ranką į ùžpakalį atlaužti NdŽ. Rankos ùžpakaly surištos NdŽ. Sustoja ankštu ratu, rankos ùžpakaly Nm. Tik aną suėmė, rankas surišo užpakalė̃[je] Yl. Tuoj rankas užpakaliñ [surišo] ir išvežė [mušeiką] Kvr. Jis tą ylelę iš kišenės paėmė, ùžpakalin užukišė ir paleido Kp. Ans ùžmetė teip rankas už ùžpakalio, teip i suėmė aną Žr. Anam i į ùžpakalį, i pryšakį mietus įdės, suriš rankas pri tų mietų End. Ir apsitaisiusi ji, dievai tu mano! Ant galvos žalių rūtų vainikas, užpakaly daugel daugel kaspinų, ilgų, ligi žemės V.Krėv. Užmetei mane užpakalin savo Ch272. 7. kokio daikto ar pastato galinė dalis: Laivo ùžpakalis NdŽ; LL216. Vienas nora, kad būtų ùžpakalis [valties] platesnis, kitam – ka siauresnis Štk. Vežimo užpakalỹs prikrautas maišų, o pirmagalys tuščias Ėr. Da turiu tris poras ùžpakalio ratų, da visiškai nevažinėtų Dbk. Statėm pirmutinį kluoną su pelude užpakalỹ Ūd. Tas leidžia per ùžpakalį, tu leisk par pryšakį [į krautuvę] Gs. Tę per ùžpakalį, ne nuo plento reikia įeit [į namus] Kpč. Dabar visi namai ùžpakaliais žiūra į plentą Rsn. Visų paveikslų tų šitai ùžpakalius išims, išveizės Plt. Žibintas tokis padarytas, balana instatyta, jos ùžpakalis tokis platus, ka neiškristų Dg. Kitą kartą ponai barsiuko kailį ant važelio ùžpakalio dengė Yl. Stenkis gauti bilietą autobuso priekyje, arčiau šoferio, užpakalyje krato A.Gric. Turi paskubėti, jei nenori pamojuoti mašinos ùžpakaliuo Krš. Užpa[ka]ly leisis pagal karūną savo Ch4Moz2,31. Bet jis buvo užpakalyj eldijos bemiegąs and priegalvio Ch1Mr4,38. | Bet užpakalį akrūto daužė gvoltas vilnių Ch1ApD27,41. 8. Ut pakraštys, užkampis: Paeik į turgų, pavaikščiok ùžpakaliais – atrasi visko Šts. Sodos ùžpakaliais einant gal ir paklysti Šts. 9. prk. praeitis: Kovas toli paliko užpakalyje, o to laikraščio vis dar nematyti LKXIV447. Šalčiai greit bus ùžpakaly Ėr. Man jau gyvenimas užpakalỹ Trgn. ^ Prieky grabas, o užpakaly lopšys Ob. ║ palikimas iš praeities: Nė kokio nė ùžpakalio (išimtininkų) nerado, o negyveno, i gana End. ◊ akìs turė́ti ùžpakalyje (ùžpakalin) būti labai akylam: Mieste reikia ir užpakalỹ akìs turė́t Mrj. Vaikai žiūrėt, – tai ir ùžpakalin reikia ãkes turė́t Pv. ant sàvo ùžpakalio atsisė́sti pradėti savarankiškai gyventi: Kaip ant sàvo ùžpakalio atsisė́s [padauža vaikis], gal nebsius, gal protingesnis pasidarys Rdn. Antà sàvo ùžpakalio atsisė̃s, bus gerai Azr. ant ùžpakalio atsisė́sti nuvarginti kojas, nusivaryti nuo kojų: Metus dirbau i atsisė́dau ant ùžpakalio, nebė[ra] kojų Slnt. gálvą pridė́ti prie ùžpakalio nuteisti mirti, nužudyti: Tiesa, tiesa, velnias kartais ir pas mus juoką gauna, juk vis tiek jo galvelę dabar prie užpakalio pridės I.Simon. gálvą atsùkti į ùžpakalį sukvailinti: Gálvą į ùžpakalį atsùko tas plepis Pvn. grãbas į ùžpakalį stùksi laikas mirti: Eik jau, seni, eik, jau grãbas ùžpakalin stùksi, o tau dar mergos rūpi Al. į ùžpakalį kìbti pričiupti: Tadul baimė [vagį] paėmė, kap milicija ùžpakalin kìbo Drsk. į ùžpakalį įsikìbti neatsitraukti, pristoti: Nelakstyk į ùžpakalį įsikìbęs NmŽ. į ùžpakalį kìšti apie niekam netinkamą, nereikalingą: Nieko nėr iš jo: kìšk į ùžpakalį Dov. į ùžpakalį lį̃sti [be muĩlo] pataikauti: Dabar jis lankstosi ten prieš vokiečius, lyg kad kitaip ir negali būti, lenda jiems į užpakalį I.Simon. Jis bijo žodį pasakyt, be muilo lenda į užpakalį Jnš. į ùžpakalį sulį̃sti nusigyventi: Kai mama mirė, tėvas į ùžpakalį suliñdo Bsg. į ùžpakalį spìrti išvaryti: Už našlio eiti rizikas: visumet povaikiai galia į ùžpakalį spìrti Krš. į ùžpakalį spìriamas negabus, nesumanus, ištižęs: O žemaitis ne į užpakalį spiramas tera">tėra, ant šakės ano nepakratysi S.Čiurl. Tas ta buvo į ùžpakalį spìramas Pp. į ùžpakalį žiūrė́ti pataikauti: Aš niekam nežiūrė́jau ùžpakalin Vrn. kójos suliñdo į ùžpakalį pavargo: Par dieną kójos į ùžpakalį suliñdo Krš. Kur ten beisi, ir taip kojos į užpakalį sulindo J.Avyž. kójos (kul̃nys) mùšasi į ùžpakalį; kulnaĩ síekia ùžpakalio apie greitą bėgimą: Kad lekia, net kojos į užpakalį mušas LTR(Grk). Lekia, kad net kulnys į užpakalį mušas LTR. Kad nekliūtų ir man, kad daviau namo, kad nents man kulnai užpakalio siekė! Vr(Grnk). pelaĩ bỹra iš ùžpakalio apie nusenusį žmogų: Skeinijas, o nemato, kad iš ùžpakalio jau pelaĩ bỹra Dkk. Ponas nusigyveno, bet nenorėjo prispažint, kad iš užpakalio jau pelai byra LTR(Km). pìlnas ùžpakalis 1. NmŽ apie sotumą: Pilnì ùžpakaliai – nebžino ko ėsti, ko gerti Rdn. O daba jug pamislijai, y[ra] pìlnas ùžpakalis visko prikištas KlbXXXII(1)70(Žeml). 2. Jrb apie girtą. pipìrą grū́sti ùžpakalyje labai šykštauti: Grū́da ùžpakalė[je] pipìrą, o netura nieko Krš. plikù ùžpakaliu paléisti palikti beturčiu, nugyventi: Pasnaudojo jo geru i paléidė plikù ùžpakaliu Tr. smė̃lis bỹra iš ùžpakalio apie nusenusį žmogų: Kas tę iš jos bėr, smė̃lis bỹra iš ùžpakalio RdN. ùžpakaliais badýtis Tr ankštai, susikišus būti, gyventi: Bobų prisirinko pilna gryčia – ùžpakaliais bãdosi Ėr. Trobelę nutarėme suręsti kiek didesnę, kad nereikėtų užpakaliais badytis rš. ùžpakalio nedarýti iš burnõs Kt laikytis žodžio, nemeluoti. ùžpakalis gróbsto márškinius suima baimė: Kaip ùžpakalis márškinius gróbsto, gerybė žmogaus! Krš. ùžpakalį atmèsti susirgti: Laksto atsisagstęs, atmès ùžpakalį, sárgink tu, motyn! Krš. ùžpakalis niẽžti 1. apie išdykėlį, vertą pylos: Tau, vaike, užpakalys niežti, ir tiek, kad vis kasdien suleidi gyvulius į javus Grž. Ar jau tavo užpakalis niežti? – tykojančiai paklausdavo dėdė I.Simon. Kokie biesai dabar? – suriko Dovydonis nuo krosnies. – Nusidykinėjot abu, nusirijot, užpakaliai niežti? J.Balt. 2. rūpi: Jam tik lėkt kur ùžpakalis niẽžti Ėr. ùžpakalį paródyti nenorėti bendrauti: Kiek pagyveno krūvo[je], i boba paródė ùžpakalį Tr. Už gerą rodą ùžpakalį paródo Krkl. Kovotojai kovotojai už darbo žmones, o kai šiltą sodybėlę nusipirkai ir užpakalį mums buvai parodęs J.Marc. ùžpakalį prisė́sti pabūti, niekur neiti, aprimti: O aš tavęs neleidžiu, prisė́sk ùžpakalį Rs. Prisėsk užpakalį, kad pelė neįlįstų Gž. ùžpakalio nesíekti péntimi smarkiai bėgti: Kai užpjudysiu šunim, tai péntim ùžpakalio nesíeksi Mrc. ùžpakalį atsùkti (prisùkti) būti nedėkingam, nenorėti bendrauti: Juk tai savas žmogus. Tai ne Erna, kuri man užpakalį atsuko I.Simon. Kišė kišė, davė davė viską, o dabar tas ùžpakalį àtsukė Mžš. Šitai prieteliai muno užpakalį mun prisuka P.

užpakalis sinonimai

Ką reiškia žodis užpakaliui? Visi terminai iš raidės U.