užkalti reikšmė

Kas yra užkalti? 1 užkálti, ùžkala, ùžkalė (užkãlo) 1. intr. užduoti, uždaužti: Gerai kad kas užkáltų tokiam – daugiau nesivalkiotų Ėr. Nekišk pirštų, ba, kai užkálsiu per nagus, eisi kaukdamas Srv. Man smarkiai užkãlo par nosį Krtn. Aš noriu par tą pypką užkálti KlvrŽ. Kad užkaláu, ėjo kiaulė brungzdama (kiaulę žaidžiant) Šts. | refl. tr., intr.: Susimušė vaikėzai ir, matyt, viens kitam gerokai užsìkalė Ėr. | Ant kaktos užsikaliau didžiulį guzą rš. | Kad tu šitaip ant mane pasakei, tai dabar užsikalkie (nekalbėk) Lš. 2. tr. kalimu uždaryti, užtaisyti, užvaryti: Jau stipriai užkaliau bačką Rk. Užkėlė vartus, užkalė kuolus, užleido lenciūgužėlius JV160. Vinimis palenktomis užkalu R369. Prisiminė, kad rėmai užkalti J.Dov. Užkalk užkalą, tai kirvis nebkris J. 3. refl. prk. mechaniškai mokantis, nusikamuoti: Tu kali kali ir užsikali: kai pabaigsi gimnaziją, nė savo vardo nebežinosi Ut. 4. tr. uždirbti, kalvio darbą dirbant; su vargu uždirbti: Ans grašį užkala, t. y. uždirba kalimu J. Nebijok, jis kūjeliu nemaža pinigo ùžkala Ėr. Kiek kali, tiek ir užkali žmogus Grž. | refl. tr.: Jis kaukši nuolat po kalvę ir, matyt, užsìkala pinigo Ėr. Aš bematant šimtą rublių užsìkaliau Šn. 5. tr. prk. uždaryti: Būk ir būk namie lyg užkaltas Gs. Kaip užkalė namie, tai niekur nei neišleidžia į svietą Vv. \ kalti; apkalti; atkalti; įkalti; iškalti; nukalti; pakalti; parkalti; perkalti; prakalti; prikalti; sukalti; užkalti