iškalti reikšmė
Kas yra iškalti? 1 iškálti, ìškala, ìškalė (iškãlo) tr. 1. išmušti, išvaryti kalant: Išmušu, iškalu vinį SD408. Iškálk virbalus iš balžienų ekėčių J. 2. prk. mechaniškai išmokti: Rytdienai šitų pamokų iškalt negalėsiu Ds. Jis labai negabus: kiekvieną lekciją turi iškalti Snt. 3. iškirsti, iškapoti: Ižrėžiu, ižpjaustau, ižkalu ant akmenio SD329. Ižkaltas akmuo SD30. Iškalk tu čia skylę Rod. Ant to akmenio šiokį iškalo parašą M.Valanč. Kelias sekundes pastovėjo kaip iš akmens iškaltas Mš. Akmenyje iškáltame DP182. | refl. tr., intr.: Genio medy skylė išsikalta Ds. | prk.: Kalte išsikals (susiformuos) jo karakteras J.Jabl. 4. išplakti (girnas): Kaip čia iškálti girnas?! Sdk. Girnos iškaltos, nėr vandens, nėr malinio Šts. 5. refl. A1885,127 išdygti: Kaip uždiržt žemė, bulbės stovi pasvadintos, kol beišsikala J. Nuo išsikalusios žolės kvapo apsisuko galva rš. 6. iššauti, iškišti: Daboja, net akis iškalęs (išpūtęs, išsproginęs) Ml. | refl.: Grėtė pakelia akis ir pamato siaurą, su išsikalusiais skruostikauliais Martyno veidą I.Simon. Žandai išsikalę to žmogaus Šts. 7. refl. išriedėti, išsiristi: Išsikalus žvirblaičiams, vėl ateis sunkus tėvams darbas – vėl reikės ieškoti vikšrų vaikams penėti J.Jabl. Išsikalo vištelis, išsiskėlė SD413. Viščiukas išsikala ir išsirita iš kiaušinio Š. 8. padaryti kalant: Jis iškalė gražią porą kilpų ir žąslus rš. 9. atpalaiduoti: Iš geležinių pančių iškala rš. 10. išaštrinti, išplakti (dalgį): Iškálti dalgį Grš. Iškalė dalgę su balankom Švnč. Iškálk man dalgį Jrb, Trgn. Neiškalęs dalgelio, nepapjausi žolelės JD361. | refl. tr.: Tai gerai bus [plaktukas] nor namie tėvui dalgį išsikált LB201. \ kalti; apkalti; atkalti; įkalti; iškalti; nukalti; pakalti; parkalti; perkalti; prakalti; prikalti; sukalti; užkalti
iškalti junginiai
- (iš)graviruoti, iškalti