atkalti reikšmė
Kas yra atkalti? 1 atkálti, àtkala, àtkalė (atkãlo) tr. 1. atmušti: Atkálk duris, langenyčias! Slm. Atkėlė vartus, atkalė kuolus, priėmė nakvynėlėn TDrIV43(Vlk). Tai vaikas plaktuku atkalė [durų skląstį] Klvr. | prk.: Tokiam kavalieriui verta dar snukį atkálti (sumušti) Trgn. Retai atkaldamas (aiškiai tardamas) žodžius, paklausė Survila rš. Jau atkálta atkálta mamutė (duktė labai panaši į motiną) Skr. 2. atšipinti kalant: Kaltą atkaliau Skr. Lapė nubėgo užukalnėn, atkalo atkalo kirvynus in akmenį ir atanešė atraitotais ašmenimis TDrIV202(Dglš). | refl.: Argi jau ir šitas kirvis atsikãlęs? Lš. 3. refl. tr. atidirbti, atsimokėti: Išsyk turėjau skolos, bet dabar jau atsìkaliau Šn. \ kalti; apkalti; atkalti; įkalti; iškalti; nukalti; pakalti; parkalti; perkalti; prakalti; prikalti; sukalti; užkalti
2 atkal̃ti, àtkalia, àtkolė tr. atšlieti, atremti: Atkal̃k nugarą į sieną ir stovėk Lkv. Į medį àtkaltas bestoviantis Lkv. Avies kailį ištempiau ant kalmaučio ir atkoliau į sieną Brs. | refl.: Rugiai tokie, kad galia žmogus atsikal̃ti Šts. Atsisėdo krasė[je], atsìkolė Kv. Atsikal̃k, pavargsi taip besėdėdamas Kv. Leisk, aš čia pri sienos atsisėsiu, atsikal̃su Lkv. Nesikal̃k taip – langą išdursi Rt. Čia man patogu sėdėti atsikõlus KlvrŽ. Atsikõlęs į pečių miegta Skd. Atsikõlusi krasė[je], jijė sėdi J. Alkūnėmis į stalą atsikõlęs snaudė Š. Saulius atsikolė medžio lyg apalpęs Vaižg. Privesk mane prie stulpo idant atsikolęs galėčiau pailsėties M.Valanč. Antri dvi atžali [diegia] iš šalių mietelio pašlijusiai ant mietelio, idant augdamos atsikalti galėtų S.Dauk. \ kalti; atkalti; prikalti