išmušti reikšmė

Kas yra išmušti? išmùšti, ìšmuša, ìšmušė 1. tr. ištrenkti smūgiu ką laikomą ar kur besilaikantį: Darbininkai išmuša jam revolverį iš rankų ir veržiasi kieman J.Bil. Staiga jo peilį, kuriuo jis karbuoja suolą, kažkas išmuša iš nagų P.Cvir. Paukšt ir išmùšo man pypkę iš nagų Šv. Išmušė iš karo žygininkų rankų kalavijus K.Būg. Išmùšk dantį iš grėblio šiekštos Km. Atleka tuo kartu du baisiu kazoku, išmuša jį iš žirgo su dideliu smūgiu BsO181. | Rado jie krašte luotą, vilnies išmuštą (išmestą) BsMtI148. | prk.: Neišmuš tautoms iš rankų nieks jųjų laisvės vėliavos A.Vencl. ^ Cento iš rankų neišmuši (labai šykštus) LTR(Žg). | refl.: Apvertę sutrenkiame delnu vazono dugną, ir visas žemės kamuolys su šaknimis išsimuša iš vazono sp. 2. tr. K mušant išvaryti: Išmušti juos iš šių įsitvirtinimų buvo nelengva rš. Kada tik pasigėręs parvažiuodavo, tuoj Joną išmušdavo iš gryčios į jaują SI186. Šunį su naščiais išmušė iš trobos Šts. Pavasarį į tą gandralizdį ir atskrido lauktieji paukščiai – svečiai, bet mūsų gandrai juos išmušė ir išvaikė A.Vien. Vienus [žąsiukus] išmuša iš avižų – kiti sulenda Gs. Išmùšk katę lauk Skr. Išmùšk muses pro langą Ėr. | prk.: Aš jam tą pasiutimą išmušiu! Skr. Aš tau greit išmušiu iš galvos (priversiu pamiršti) Petrą, – sako tėvas dukrai rš. Pylė į kailį vaikuo – protelis anam ìšmuštas Krš. ^ Vieną velnią išmuša [iš išdykėlio], o dešimt įmuša Rmč. Kuris visus išgąsčius ir bijojimus išmuša mumus ižg širdies DP448. | refl. prk.: Ženklą palikt teikės, idant neišsimuštų žmonėms iž atminties ana gerybė jo MP49. 3. tr. išžudyti: Per karą išmùš daug vyrų Užv. Ko kirviai neišmušė, kardai neiškapojo, šyvi žirgai išmindė V.Krėv. Kiekviena šalta naktis išmuša jų (vabzdžių) daugybes J.Jabl. ^ Žąsų pulkas kaip išmuštas miega J.Paukš. Kad kiškiui ne kojos, būt visus išmušę Erž. 4. tr. R46 išdaužti, išlaužti; išversti: Akį, dantį išmušti KI150. Iš šitokio mažučio (kapsulės) ir pirštus, ir akį ìšmušė Nmč. Gretimų kamerų draugai išmušė duris rš. Mano dùres an zoviesų – neišmušì, paki šviesu Smn. Ba tu išmušái langą J. Karvė jau vėl ìšmušė kuolą Rdm. | refl. tr.: Griūdamas nuo suolo, vaikas išsìmušė dantį Š. 5. tr. išnarinti: Kaip virto, koją iš čiurniuko ir išmùšo Užv. To lakūno koja nulaužta, petys išmuštas Rd. | refl. tr.: Stojau ant taburetės ir virtau su ja, ranką išsìmušiau Rm. Aš per orą lėkiau lėkiau ir kai kritau ant žemės, ir išsimušiau koją BsMtII30. | Puolė uodas iš aržuolo, išsimušė (susilaužė) šonkaulį LB135. 6. tr. išversti, išsukti (pradalgį) kertant: Tokie dideli rugiai buvo, kad išmùšti pradalgio negalėjo Rm. Kad būt lietaus buvę, tai būt pradalgių nemožnėję išmùšt Pc. Šie metai Dievo dovanos yra: pradalgiai neišmušami LzP. | Ji eidama gerai sijoną ìšmuša (klostes mėto), tik puku, puku, puku Jnšk. ║ išdaužyti, išblaškyti (pradalgius): Žolė tanki, iš pradalgio neišmuši Rm. Ateina pulkas seselių, išmuš šienelį iš pradalgelių Rš. 7. tr. išdulkinti, daužant kuo ar į ką: Išmušk gerai maišą, ka nebūtų miltinas Vvr. Paltus išmušiau, surišiau ir pakabinau Ds. 8. tr. kultuve išskalbti, išvelėti: Eik, išmušì žlugtą Vžns. Nueik prie kaimyno balos ir išmušk marškinius Trgn. 9. tr. išbraukti brauktuve: Išmùš išmùš [linus] kultuvėm, nu ir tada an pievos [klos] Pb. Įsvilę yr linai – be spalio negal išmušti Dr. 10. tr. BPII25, DP170 primušti, prilupti: Vyras ją išmušė, iškruvino Tvr. Išmušė abiem nugaras ir išginė iš sodo BsPIII85. Aš labai išvargytas, ìšmuštas Lp. Vėzdu išmušu SD13. | refl.: Ar išsimušti nori, ko lendi?! Šts. Mušės mušės gryčioj, tai da paskui ant kiemo išsìmušė Ds. Kažin, a besueis: išsidraskė, išsimùšo kaip du nelabiejai Krš. 11. tr. Krš išmokyti mušimu: Ją vis mušė ir mušė už grabinėjimą (vagiliavimą), bet neišmušė Skr. Drigantą reikia mokėt išmùšt, išjodinėt Skr. 12. tr. iškapoti (krušai): Tep išmušė ledai vasarojų, kaži a atsigriebs Kt. Ėmė, užėjo ledai ir išmušė jo tuos miežius teip, kad su žeme sulygino BsPIV126. Aldros debesiai medžius išlaužo, javus ìšmuša Grž. 13. tr. smogiant į kietą daiktą, padaryti šukę ašmenyse: Išmušiau dalgį dviejuose daiktuose Gs. Ìšmušei dalgiui ašmenis Klvr. Kaulų geruoju kirviu nekapok – išmuši Ds. Kas ìšmušėt kirvį? Alk. 14. tr. (visus) sukulti, sugurinti: Išmušė, išdaužė stiklines, nei su kuo atsigert Sb. | refl.: Bet jau ėmė ir išsimušė [puodukai] Lp. Išsimùšo visi puodaliai, o naujų nė balso Šts. 15. tr. laimėti (kiaušinį), mušant kiaušinius: Su tuo margučiu šešis kiaušinius išmušiau Raud. Kai miklenau, tai atrodė, kad kiaušinis visai barba, o dabar žiūrėk, kiek su juo išmušiau Ssk. Ne tau su savo šlekiu iš jo išmùšti Ssk. | refl. tr.: Ar daug kiaušinių išsimušei? Grž. Aš iš jo kiaušinį išsimušiau Lš. ║ refl. laimėti kovojant: Mušas kiek metų i nėko neišsìmuša kariaudami Krš. 16. tr. smūgiais padaryti minkštesnį, išplakti, išploti: Išmušta mėsa greičiau iškepa rš. Išvirtas bulves pasūdyti, išmušti sp. 17. tr. išdrembti, išduobti: Tokios duobės ant kelio išmuštos, kad negalima visai važiuoti Gž. Šlapiam kely su vežimais kaip bematant išmuša duobes Žvr. Giliai išmuštì dumbravai Ėr. Nevyk arklio – kelias ìšmuštas, labai tranko Kb. Ašis stebulę ìšmuša, išplerina Krsn. | refl.: Ties mūsų kiemu labai išsimùšęs kelias Š. Čia taisysi netaisysi – vis išsimuš tokioj šlapynėj duobės Ds. Buvo kap tik, bet dabar išsìmušė (pasidarė per didelė skylė) Lš. | Su marškone [kojine] kišu (aunuosi), kol išsimuš (išsitemps) [naujas veltinis]; kai išsimuš, apsiausiu su vilnone Bsg. 18. tr. Grd, Pb iškulti (spragilais): Visą kūlę savim turėjo išmušti Jdr. Lig pietų išmùšme tą klojimą [rugių], o po pietų krėsme kūlius Bsg. 19. tr. nuskambinti (apie laikrodį): Bokšto laikrodis išmušė tiktai tris, bet jau buvo visai tamsu J.Jabl. Išmušė pusę vienuolikės J.Balč. Išmùšo dvyleka KlvrŽ. 20. tr. išsukti (sviestą). | refl.: Mušk sviestą, iki aliai kruopelė išsimuš Ds. Da neišsimušęs sviestas, da maslionkos[e] daug kruopelių Ds. ║ praleisti kurį laiką mušant (sviestą): Per visą dieną šiandie išmušiau sviestą – daug mušimo turėjau Jnšk. 21. tr. išspausti (aliejų): O kiek jums aliejaus išmušė? rš. 22. tr. Nmč, Grv išplūkti: Klojimo asla dailiai yra išmušta moliu, taip pat ir dubos asla Žem. Tokia asla iš molio išmuštà buvo Krm. Padas iš molio ìšmuštas, kietas Pb. Daržinė moliu išmuštà Krš. Išpildavo su žemėms, išmùšdavo, i klojimas Vn. ║ padaryti kietą nuo vaikščiojimo, važinėjimo, išminti: Per mišką eiti gera – takas labai išmuštas Žž. Eisiu eisiu pas motulę išmuštais takeliais, susiėmus už rankelių su mažais vaikeliais TDrIV55(Vlk). Takai apie namus tik stovi išmušta Dgč. Visa pieva karvių išmušta, kai padas Švnč. 23. tr. iš vidaus iškalti, išklijuoti: Kajutės buvo išmuštos storu veltiniu, kad apsaugotų nuo šalčio rš. Karieta, tamsiai raudonai poliruota, spindi lyg veidrodis: viduje raudonu aksomu išmušta I.Simon. Sienas išmùšom popieriais Skdv. Kalkiais išmušk sienas (ištinkuok) Vlkš. | refl. tr.: Kamara popieriais išsimušta Ds. Išsimùšom sienas su panieru Grd. 24. tr. atspausti; išspausdinti: Matai, koks pečintas (antspaudas) išmuštas su karaliaus galva – tie popieriai negali žūti Jnšk. Tas karalius tą vaiką po pravardei išmušė in gazietas, kad toks ir toks vaikas išgydė jo dukterį BsPIII235. | Jo (pono) partigrapija an akmens išmuštà Grd. Turėjo dekį su briedžiais išmuštais (išpieštais) Rd. 25. intr. iššauti: Jis šovė vilką, bet šautuvas neišmušė Trgn. Bernužėlis atjodamas, iš plintelės išmušdamas: išeik še, uošvuže (d.) Nm. 26. tr., intr. atsirasti, pasirodyti, iškilti, išsiveržti į viršų: Teip ìšmušė prakaitas, net visi marškiniai šlapi Trgn. Gerk liepų žiedų, kad išmuštų prakaitas Lnkv. Jį net karštas prakaitas ìšmušė pamačius tą žmogų Rz. Šiluma išmuša ne vieną valstietį, važiuojantį netvarkingu tiltu sp. Gasiūno veidą išmušė raudonos dėmės J.Avyž. Į viršų tas [kumelės] pienas liuob išmùšti tymus (išberdavo šašais) Grd. Kas jau tyloms po pelenais žėrėjo, tai į gyvą liepsną išmušė Ns1859,2. | refl.: Mano tokia mada: tuo[j] prakaitas išsìmuš, i gana Šmk. Grėtei pradeda rausti veidai, prakaitas išsimuša ant viso kūno I.Simon. Kraujas išsìmušė pro burną, ir greit mirė Jnšk. Tik išsimušė ugnis pro kaminą, ir ėmė namai degti Jnšk. Liepsna išsìmuša KI150. | Slogos išsimùšo, ant nosies puškiukas auga Krš. Jam puškai (šašai, niežai) išsìmuša, išvirsta KI150. Votis išsìmušė Tvr. Šaltis išsìmuša, išvirsta KI150. Aukšta ir išlaki lyg pušis, skaisčiai raudonuojančiais žandais, išsimušusia juodų plaukų garbana iš po skarelės, klūpo ji rausvoj žvakių šviesoj J.Balt. ║ refl. išaugti, iškilti aukštyn: Tai išsìmušė drebulės į aukštį! Skr. Vyras gražus, išsimušęs į ūgį, į petį rš. 27. refl. su vargu ištrūkti, išlįsti, išsibrukti, išsikapstyti: Stiprus, ka jis iš dvijų išsìmuša Trg. Išsimùšo iš kareivių rankų i pabėgo Vn. Išsìmušė iš to namo Ad. Iš po Jono da lengvai išsìmušu Ds. Išmuštis iž tos minios, iž šitų tumultų svietiškų DP574. Buvo labai šlapias ruduo, ir jo arkliai niekaip negalėjo išsimušti iš purvo SI211. Jų kumelė kap tik išsimušė iš anos klampynės Lš. Arklys labai privargo, paki in vieškelio išsimušiau Ktk. | Į viršų išsimušė (pakilo) vieversys sp. | prk.: Mušies mušies žmogus ir negali iš to vargo išsimušti Rod. Iš ketvirtos vietos apskrityje negalim išsimušti sp. Kad tik iš skolų išsimuš, ta būs vyrai – vieta gera Brs. 28. refl. prasiveržti kur: Pamėginsime pro Puziniškį išsimušti į tą vieškelį, kur eina nuo Pasvalio į Panevėžį Pt. | prk.: Ir mums reikia į laisvę išsimušti Žem. Zubrickas pamėgino išsimušti į platesnį karjeros kelią Vaižg. ║ didelėmis pastangomis iškilti, pasiekti ką pageidaujamą: Per savo liežuvį iš grioviakasio išsimušė į dešimtininkus rš. Jis stengės išsimušti į vadovaujančias vietas rš. 29. refl. išsikišti, išlįsti, išsišauti, išryškėti paviršiuje: Liesas, išsimušę šonkauliai, įdubusi krūtinė A.Vencl. Norėjos apkabinti jo mylimą liesą ilgą kaklą su išsimušusiomis gyslomis A.Vencl. 30. tr. ištraukti, ištempti: Arkliai led išmušė vežimą per ežią Ėr. 31. tr. iškreipti iš tikro kelio, krypties, normalios būsenos: Kai kas užuolankais noria pravažiuoti, tai išmuša žmogų iš kelio Jnšk. Kap pareini vėlai, tai tik mus iš miego išmuši Kb. Tokiuom balsu kai paema, ir kitus išmuša [iš tono] Ds. | prk.: Grubus vyro tonas galutinai išmušė iš pusiausvyros žmoną rš. Prasidėjęs karas išmušė iš vėžių ir mūsų kiemo gyventojus rš. Drižas bandė kalbėti toliau, bet vėl pašaipi replika išmušė jį iš vėžių rš. Vidaus gyvenimas išmuštas iš paprastos vagos rš. ^ Kad ir uodas, o arklį iš vėžės išmuša PPr193. | refl.: Išsimùš arkliai iš kelio Mlt. Pusnys, tamsu – tuoj išsìmušėm iš kelio Rs. Kartais, kai išsimušdavo iš kelio, nakvodavo riteris miške A.Vien. Tik ar neišsimušėm mes iš teisingos krypties? sp. | prk.: Iš kalbos išsimušė Ad. Bešnekėdamas išsìmušė iš liežuvio Lš. Kai Bugailiškis nusiskundė, kad Ančiulis išvaręs juos, Budreika galutinai išsimušė iš pusiausvyros rš. Pasitaiko, išsimuša žmogus iš vėžių J.Avyž. 32. refl. išeiti iš ko, netekti, pristigti ko: Visai išsimušiau iš pinigų – neturiu nei kuo druskos nusipirkti Ant. Išsìmušė visai iš rūbų Dgl. Išsìmušiau iš jėgų, nei lango negaliu uždaryt Alv. Sunkiai dirba, išsìmušė iš sveikatos Pnd. Teip išsìmušė iš sveikatos, kad nebegalia dirbt Tršk. Visą naktį nemiegojau – išsìmušiau iš miego Lz. Davė, pylė, pats iš kvapo išsimušė J.Balt. 33. intr. būti ryškiam, išsiskirti: Kai ant žalio juodu atausim, tai neišmùš. Kai ant žalio raudonu atausim, tai išmùš Mrj. 34. intr. pabrėžiant tartį, akcentuoti: Ne visi vienok veliuoniškiai lietuviai taip didžiai ìšmuša par nosį JDIII,VIIIpsl. | O smagumas (kirtis) tiktai tarčių kokybę raidžiaus eikštėn teišmuša A.Baran. Jis ar rašo, ar kalba, išmuša neapsakytai Antš. 35. tr. išgerti: Te, išmušk pusę stiklinės šitų vaistų, tai būsi sveikas Žž. Da vakar litrą [degtinės] išmušėm Jrb. Einam, išmùšim kokią bonkutę Alk. ◊ ×adynà ìšmušė atėjo laikas kam įvykti: Mano adynà jau išmùšo, aš jumis apleidu BM352. ãkmenį gáuti dañčiui išmùšti apie labai šykštų: Tame kieme tegausi akmenį dantie išmušti VP45. iš dienų̃ išsimùšti Rod sukvailėti. iš galvõs išsimùšti pasimiršti: Man ta pavardė iš galvõs išsìmušė Žml. iš véido išsimùšti atrodyti labai suvargusiam, sulysusiam, paliegusiam: Iš véido išsimùšęs, kaip šaukštas Ėr. Turbūt vakaruškose buvai, kad taip išsìmušei iš véido Rm. káilį (skū̃rą) išmùšti primušti, prilupti: Už tokius darbus aš tau kailį išmušiu Žvr. Už tokį išdykavimą reikia tik gerai išmušti kailį Jnš. O tas žmogus jam skū̃rą ìšmušė ir paleido LB173. Velniui kailio neišmuši LTR(Zp). su kūlè (su kuolù) neišmùšti jokiu būdu neišvaryti, nepakeisi: Jo ir su kuolu iš ten neišmuši (neišjudinsi) Ds. Jau kad inlindo kas galvon, tai ir su kūle neišmušì (nepakeisi įsitikinimo) Ds. valandà ìšmušė atėjo laikas (kam įvykti): Vėl išmušė valanda, kada reikia pakelti kardą rš. \ mušti; antmušti; apmušti; atmušti atmuša atmušė; damušti; įmušti; išmušti; paišmušti; numušti; pamušti; parmušti; permušti; piemušti; pramušti; primušti; razmušti; sumušti; užmušti

išmušti sinonimai

išmušti junginiai

• išmušti iš vėžių, išmušti mušėją