veidrodis reikšmė
Kas yra veidrodis? véidrodis sm. (1) Š, Rtr, KŽ, veĩdrodis (1); L, LL79,320, ŠT238, veidrodỹs (3a) KŽ, Mžš, Gg; Š nj. 1. nusvidintas ar kitaip apdorotas stiklas ar metalas vaizdui atspindėti: „Aušroje“ pirmą kartą buvo pavartotas naujadaras veidrodis rš. Šukuotis prieš véidrodį DŽ. Žiūrėti į véidrodį DŽ. Dubusis, kišeninis, sieninis, tualetinis véidrodis NdŽ. Véidrodis toks buvo didelis: žmogų visą matydavai Jrb. Kaip į véidrodį pasižiūrėjau, tai bemenk save nepasižinojau Plšk. Senatvėj veidrodỹs nebegerai rodo (juok.) Šmn. Paveizėk, paeik į trobą, veĩdrodis antai y[ra] Trk. Kaip tik Jurgis numetė veidrodį, tuoj pasidarė jūra LTR(Lzd). Jeigu sudaužysi veidrodį, tai bus nelaimė (priet.) Nj. Jei veidrodį netyčia sukūlei – pasimatysi su nepažįstama LTR(VšR). Nežiūrėk į veidrodį – velnias špygą parodis Rm. Veidrodį pykalė į staldžio sieną arkliuo pryš, kad laumės nejodinėtum Dov. Varge žmogus užaugęs, negi po veidrodžiais PnmR. To[ji] merga tai jau iš véidrodžio neišeina (neatsižiūri į veidrodį) Mžš. Štai veidrodukas, švies’ zelkorukas, kur vainiką dėjusi KlvD84. | prk.: Dailus lygus vandenų veidrodžio paviršius J.Jabl. Trumpi spinduliai spindžia tenai ant ledinio veidrodžio Pč. Esi, dangau, tu srovėje upelio, tu ežero šilkiniam veidrody B.Braz. Auliniai batai – tikri veidrodžiai J.Balt. ^ Tarp jų (kalnų) ežerai kaip veidrodžiai tik žvilga A1884,254. Jose (dainose) kaip veidrodyje atsispindėjo pobūdis ir papročiai mūsų senelių A1884,310(Bs). Vanduo kaip veidrodỹs blizgėjo, tykà Klp. Viedre vandenio irgi giria matos – kaip véidrody Jnšk. Matau ant žmogaus kaip par véidrodį Jrb. Akis kaip veidrodis – joje dūšią pamatysi KrvP. Skliaustai gi pamušta visur – kad tę kai véidrodis visur Auk. Graži ta poni buvo – kai veidrodùkas Bsg. Aklam veidrodžio nereikia KrvP. 2. K.Būg prk. atvaizdas, atspindys: Dorovės veidrodis ŠT283. Žmogaus kalba yra jo išsilavinimo veidrodis J.Balč. Kalba yra realaus pasaulio atspindys, žmogaus bei visuomenės minčių ir jausmų veidrodis LKXVI7. J. Balčikonio redaguotasis žodynas yra ryškus liaudies kalbos veidrodis KlbXIV10. Juk tikrasis visų mūsų minčių veidrodis – gyvenimas rš. | Bet duktė tai tavo veidrodùkas Vrn. 3. stambiųjų raguočių snukio galas: Sveikų karvių nosies veidrodis visada drėgnas ir blizga rš. Lietuvos žalųjų veislės galvijų nosies veidrodžio spalva tamsi rš. Raguočių nosies veidrodėlis [pakilus temperatūrai] būna sausas ir karštas rš. 4. ant elninių šeimos gyvulių šlaunies esantis šviesus plaukų plotelis, kuris bėgant išryškėja: Būdinga elnio yra balta ar bent šviesi užpakalinės šlaunies dalis vadinama veidrodžiu EncVII782.
veidrodis junginiai
- Saksų veidrodis, Vokiečių veidrodis, Švabų veidrodis