ištrenkti reikšmė

Kas yra ištrenkti? ištreñkti, -ia (ìštrenkia), ìštrenkė 1. tr. NdŽ trenkiant padaryti, išmušti: Kai perkūnas trenkė, i ìštrenkė prūdelį Šd. ║ refl. BsPII63(Kln) pažirti, pabirti (ppr. nuo smūgio): O kada patrenkė į žemę pūrą, išsitrenkė iš pūro daug piningų aukso ant žemės DS79(Rs). 2. tr. K, M, L, Rtr, BŽ76, KŽ staigiu smūgiu išmušti: Brolis ìštrenkė man iš rankų kultuvą dėl to, kad rikdžiau kulti Š. Skydai, ištrenkti iš rankų, lėkė į šalis V.Piet. Pamišo, matai, visiems ir žemė, ir liuosybė, kad maskolius ištrenkė ginklą iš nagų! A1884,156. Ir tau kilpinį iš tavo kairės išdaušiu (ištrenksiu), ir tavo strėlas iš tavo dešinės išmesiu BBEz39,3. 3. tr. Rtr, NdŽ išdaužti, iškulti: Langą ìštrenkė, tik dundena dundena (šaudo) PnmR. 4. tr. M smūgiu išsviesti, išmesti (iš kur): Nevažiuok arkliu iš kalno, bo tave ištreñks! LKT223(Jon). Dievas liepė perkūnui velnius ištrenkti iš dangaus TDrI130(Plv). | Jau šieną ìštrenkė (iškrovė) Iš. | prk.: [Su knyga] kad gerai kliudęs, ištrenktų̃ ar visą mokslą, ar tai kokią dalį [iš atminties] BM39(An). ║ LVl820, Vlk pašalinti, išblokšti: Ištreñkti mušeiką pro duris DŽ1. Girtą iš autobuso ištrenktáu, ir gulėk an kelio Pv. | Iš traktoristų ìštrenkė Trk. Itą mokytoją ìštrenkė kitur Pls. 5. tr. Iš šnek. išmesti (kur), numesti, nusviesti (ppr. kaip nereikalingą): Užpykau ir ìštrenkiau ją (gėlę) Rm. Kašiką ištreñk priemenion Dg. Eidamas ištreñk tą lanktį į prieangį Pc. Karvę papjovė, o vidurius ištrenkė in lauką Krn. 6. tr. smūgiu sužaloti, pakenkti, išmušti: Daba čia akį buvo ištreñkęs tas Jonelis jau Trk. Dar jis ir broliui kelis dantis ištrenkė prš. | refl. tr. Š, KŽ: Išsìtrenkiau koją iš nario J. 7. intr. kiek laiko trinkėti, bildėti (ppr. važiuojant): Visą naktį ìštrenkė keliu pro šalį važiuodami iš turgaus žmonės Š. 8. intr. NdŽ, KŽ šnek. smarkiai, triukšmingai išskubėti: Išvažiavo, ìštrenkė Š. Sėdo ir ìštrenkė kaip grausmu Ds. Išgirdo senelis su bobute, kad susiedas pasikinkęs arklį ištreñkia su ratais daktaro parvežt ton ūlyčion Kp. Jau valanda bus, kaip ìštrenkė kermošiun Užp. 9. refl. Dkk šnek. išvykti, išsidanginti (ppr. be reikalo): Vakare jau žiūrėk – išsìtrenkė kur, tai paryčiu grįžta Slv. Perkūnai žino, kur ans išsìtrenkė! Šll. Išsitreñkia visi iš namų, aš viena trūsiu Gs. Kur jau išsìtrenkė tiej vaikai? Pns. Išsìtrenkė į kokį pasvietį, ką ten sugainiosi! Krš. 10. tr. šnek. išgerti, išmesti: Susėdę vyrai ìštrenkė po butelį alaus, po pusbonkį degtinės Jnš. Puslitrį ìštrenkė ir eina galvas užlaužę Vlk. Ìštrenkė pusbutelį bematant Kltn. 11. tr. šnek. suruošti, surengti: Balių ìštrenkė dideliausį Žr. ◊ bùrną ištreñkti išgerti (svaigalų): O ką dirbs, jei nori bùrną ištreñkti?! Krt. kaĩp iš perkū́no rãgo ìštrenktas labai greitai (bėga): Parbėgo kaĩp iš perkū́no rãgo ìštrenktas Šts. \ trenkti; aptrenkti; atitrenkti; įtrenkti; ištrenkti; nutrenkti; patrenkti; partrenkti; pertrenkti; pietrenkti; pratrenkti; pritrenkti; sutrenkti; užtrenkti