atitrenkti reikšmė

Kas yra atitrenkti? atitreñkti, -ia (atìtrenkia), atìtrenkė K, Š, NdŽ; N 1. tr. trenksmu (ppr. perkūnijos) atgaivinti: Atatreñka žolę grausmas Aln. Kol žilvitis griaustinio neatitrenktas, dūdos neišsuksi Grž. [Griaustinis] žemę atatrenkia, pradeda žolės augt LTR(Šmn). | refl.: Kad gegutė pradeda kukuot ir griaustinis griaust, žemė atsitreñkia ir nabeiškadija žmonėm Žml. | Ačiū Dievui, atsitreñks žemė, pradės viskas augt Lnkv. 2. tr. smūgiu priversti atšokti: Attrenksi klumpį prišalusį iššokęs iš lovos ir parbėgsi į trobą iš kamaros Grg. | refl. J.Jabl: Mušk su pilvu, tai atsitrenks BsMtII161(Vb). | prk.: Žodis toks, kad jauti, kaip jis nuo žemės atsitreñkia Pl. ║ KI121, Rtr triukšmingai, smarkiai atidaryti: Jis atatrenkė duris J. Staigiu judesiu atitrenkia jas (duris) plačiai ir, nežiūrėdama į daugybę siuvančių žmonių koridoriuje, šaukia Pt. 3. tr., intr. suduoti, atmušti (į ką): Laikrodis nebeina, gal sutrenkiau, bet į kietą daiktą, rodos, neatìtrenkiau Rm. Tos durys àttrenka į tą benkį Dov. | impers.: Dar važiuojant atìtrenka, matyt, kad dar yra pašalo Brs. | refl. Š, KŽ: Atsitreñkti į akmenį BŽ278. Atsitrenkė pakaušiu į duris ir palengva susmuko rš. Atsìtrenkė į lenciūgą [veršis], ka virto, i kojos pasistatė į viršų Bdr. Atsìtrenkė į medį su mašina i nubrozgino visą šoną Jrb. Čianai toks molis, baltožemė: kuolą kalk, i atsitrenkia ant medį LKT272(Ps). Kur ratai atsìtrenkia [į pašalusią žemę], tai lengva važiuot Lp. Užėjęs ant kalvos, lyg į ką atsitrenkęs, sustojo Tautrimas I.Simon. Šūvis pervėrė sermėgą, tačiau kulka ant knypkio atsitrenkė LC1885,43. | prk.: In jį atsitrenkì kai į sieną Kt. Žodžiai atsitrenkia nuo tavęs, kaip žirniai nuo sienos Db. 4. tr. atblokšti, atsviesti: Atgalion atitrenkė CII236. 5. tr. KŽ, Šll judant atšildyti: Atitrenkė pirštus sušalusius J. Ne pro šalį būtų išlipus pabėgėti. Ir arkliui lengviau traukti į kalną, ir kojas atitrenki K. Saj. Led atitrenkiau kojas – tep šalta Rmš. | refl.: Paleisk šunį: labai sušalęs, atsitreñks Dbk. 6. tr. Š, Ser, Lp, Lkv smūgiu pakenkti, atkrėsti: Jis man kap davė, tai ir jeknas àttrenkė Kb. Vyru tai arklys atìtrenkė širdį Pnd. | refl. tr.: Atsìtrenkė jeknas, ir nuog to vėžys papuolė Klt. 7. intr. Š šnek. [i]triukšmingai, greitai atvažiuoti, atbėgti, atjoti:

atitrenkti sinonimai

Ką reiškia žodis atitrepaliuoti? Visi terminai iš raidės A.