vėžys reikšmė

Kas yra vėžys? vėžỹs sm. (3) KBII68, LsB300, Š, Rtr, K.Būg, P.Skar, RŽ, DŽ, FrnW, (4) Kpč, Azr, vė́žis (1) Dgp; Sut, ŠT112 1. SD313, R, MŽ, MŽ308, I, S.Dauk, M, Mt, L, LL202, Rtr, BŽ479, KŽ, DrskŽ, Štk, Yl, Tl, Akm, Škt, Pkr, Jdp, Aln, Antr, Iš, Gs, Nm, Sn, Smln zool. šarvuotas dešimtkojų būrio vėžiagyvis su žnyplėmis ties galva (Astacus): Upinis vėžỹs (A. fluvialis sive potamobius) NdŽ; E. Upės vėžys B. Siauražnyplis vėžỹs (A. leptodactylus) DŽ1. Vėžys ilgažnyplis (A. leptodactylus) – paprastojo vėžio atmaina rš. Vėžių̃ eina vėžiaut Pb. Plačiažnyplis vėžỹs (A. astacus) DŽ1. Vėžys vienuolis (Eupagurus bernhardus) S.Mast, E, Rtr, LTE XII198. Jūrų vėžỹs (Cancer pagurus, krabas) NdŽ; B821. Akmens vėžys B821. Akmeninis vėžys (A. torrentium vel A. saxatilis) – mažas vėžys, auga akmeninguose šaltuose šaltinių upeliuose rš. Vėžio žnyplės R231, MŽ309. Vėžio žirklės R231. Kevalas vėžio R231, MŽ309. Vė́žio išnara NdŽ. Vė́žio pelekas NdŽ. Vė́žio girnos (du kalkinių druskų akmenėliai, atsirandantys vėžio skrandyje prieš numetant šarvus) K. Vėžio akmuo N. Vė́žio girna KŽ; N. Jei įkris kas į akį, tuo vė́žio girnikę įleis, ka išimtum, i vaikščios po akį, kol tą dulkelę iškrapštys End. Vėžỹs atbuleikis J. Vėžiaĩ atgalion eina Šùmskas. Vė́žio akys subinė[je] Erž. Kažin del ko vėžỹs neita paakiuo, bet atbulas? Plt. Tie svirpliai dugne buvo, nupampę tokie, išsiplėtę – cieli vėžiaĩ Kl. Vėžio grobis – visokie smulkūs gyviai: vandens vabzdžiai, žuvelės, bet labiausiai jis mėgsta gaišeną rš. Vėžiaĩ testova tik upės[e], po kriaušynais Brs. Čia buvo tas upis, vėžių̃ didliai daug buvo kitą kartą Plt. Ale buvo vėžių̃, pilkavo teip po akminims, po tiltais Vž. Dubysoj vėžių̃ buvo kai varlių Ar. Vėžių̃ Nevėžy būdavo sočiai: urvuos įkiši ranką i ištrauki Mžš. Pakraščiuos ežero prie velėnom būdavo vėžių̃, o dabar daug metų nesmato Mlt. Buvo vėžių, buvo, o dar̃ nėra: kap tik žirniai žydi, tai jiej an krašto Rud. Vėžių̃ buvo visur, gaudė gaudė Vžn. Tuos ežerus nusausina, tai vėl užleidžia [vandeniu], tai prapuolė ir vėžiaĩ Dg. Vėžių̃ pirma buvo daugel, o dar̃ išsivedė vėžiaĩ Btrm. Tiek vėžių̃ buvo, kas vėžiùs tep ižnaikė? Azr. Sugoviau vė́žį Kb. Vėžių̃ tikrai ka mes buvom šmotą prigaudę tų Šts. Būlavo, vaikami parneša viedrą vėžių̃, iššutinu Kpč. Žolėse vandeny ma[n] terp rankų papuolė vėžỹs, i da toks didelis, juodas Jrb. Liuobam akminį paritinti, vėžỹs besąs, čiupt, i sugrobsiam Žd. Nakčia gaudavom vė́žius su balanom, su kūliu: parsinešdavom po šešiasdešimt vėžių̃ Kkl. Užsidegdavom buntą šiaudų: eidavom vėžių̃ gaudyt Skdv. Vyrai su ugnia vakare vė́žius gaudo Gg. O teip buvo: nusilupai varlę i gaudai vė́žius Vž. Eini požere, velėna kelias, kabliais atverti velėną ir renki vė́žius Ob. Į vėžius neesu ejusi, vėžiūse neesu buvusi (nesu vėžiavusi) Šts. Labai karpo pirštus vėžỹs Dv. Vėžỹs ka nutvėrė už rankos – kruvinai gnyba Krž. Kur didesnis vėžỹs, tai įžnimba gerai Kdn. Vė́žius laikė sausosa samanosa (parduodant) Vdn. Po kapeikai mokėjo vė́žiui, o kapeika – pinigai dideli Sug. Kaina būdavo: kaip kiaušinis, teip ir vėžỹs Kkl. [Virtas] vėžỹs raudonas kap grambuolys Vlk. Vė́žio mėsa net saldi Klt. Kokiam te baliui atanešė vėžių̃ sriubos samtelį Ant. Vėžių̃ kotlietą tokį parneš, iš vė́žio, liuob anam kotlietus tokius dirbs, tam grapuo Trk. Jei vėžiai išeina į krantą, lauk audros su perkūnija ir lietumi MTtV19. Reik žalio vėžio sudaužyti ing tešlą ir duoti karvei (kai karvės pienas pagedęs) LMD. Po gilius klanus ir didžius tvanus vėžys pakerė[je], nebo[ja] meškerės D103. Aš eisiu vėžiu (atbula) ant visų keturių, o tu įsitverk mano galvos LTR(Ukm). Dievas sako: – Vėželi, še ir tau akeles po vandenio lakstyti, kad ir mažas. Bet vėžys piktai atsakė: – Kišk į subinę savo akes, mun nereik LTR(Pp). Vėžys, nieko nematydamas, ėmė atžagariai vaikščiot LTR(Auk). Kožnam vė́žiu abejosna žnyplelėsna įdėjo po žvakelę ir paleidė (ps.) Sb. Varlės su žuvimis, vėžiaĩ su savo vėžýčiais, ir kas dar daugiaus po ledu gyvendami snaudžia, ar kas giriose sumišai bėginėdami vargsta, vislab rods žiemos čėse savo pašarą randa K.Donel. Kviečiai irgi plaukė, kaišiodami akuotus iš bamblio, lyg vėžiai savo ūsus iš paskriaudės M.Katil. | prk.: Prapjaus i užsiūs: pasižiūrės, mažu jau tę vėžỹs rėplioja Plv. ^ Atbulas kaip vėžỹs Imb. Atbula eina kai vėžys N. Parašė kaip vėžio koja Zr. Atbulas turi eiti kaip vėžỹs rugius rinkdamas Všv. Kap vėžỹs eina atašikiniai Ml. Aš moku plaukt atapakalias kai vėžỹs LKT318 (Avl). Aš nemoku roplom ravėt kaip vėžỹs Pl. Vos tik sujudu, čežu kai išvirtas vėžys J.Mik. Raudonas kai vėžỹs iš sarmatos NmŽ. Tu kaltas, kad paraudai kap vėžỹs keptas Pls. Raudonuoja lyg nuplikytas vėžys LTR (Auk). Užšnekyti iš netyčių lietuviškai, ypač draugystėje svetimšalių, paraudonuoja lyg šutintas vėžys V.Kudir. Tai girdėdamas, žmogus sukaito kaip vėžys keptas ir nosį nuleido Tat. Benučiui nėra kur dėtis, nuraudo visas kaip vėžys J.Ap. Sveikas, atsakė raudonas kaip vėžỹs Krš. Išsivanosi taip, kad raudonas išeisi kaip vėžỹs Akm. Supykęs paraudonuo[ja] kaip vėžys išvirtas Krtn. Jau prisisprogai, raudonos akys kai vė́žio Bsg. Ko tu čia kemerojies kai vėžys prieš balaną Prng. Ko čia šiaušys kaip vėžys priš perkūniją Rt. Jau toki bobų mada: ka tik kas, i pasiunta čežėt kaip vėžiaĩ terbose Trk. Šu šu šu kaip vėžiaĩ po terbą, taip ir eina liežuviai Krš. Bobos šnabždėjo po kertes kaip vėžiai terboj Žem. Vėl grįš kap tas vėžỹs (sakoma apie dažnai keičiantį nuomonę) Pv. Prasta naujyna zuikiu lekia, o gera vėžiu slenka LTR (Vdk). Traukinys šliaužia vėžio greičiu I.Simon. Jau nueina kambainas kaip vėžys [i](aplūžęs)

vėžys sinonimai

vėžys junginiai

Gimdos kaklelio vėžys, Kasos vėžys, Kraujo vėžys, Stemplės vėžys, Storosios žarnos vėžys, Upinis vėžys, Vėžys (astronomija), Vėžys (liga), Vėžys (reikšmės), Vėžys atsiskyrėlis

Ką reiškia žodis vėžytis? Visi terminai iš raidės V.

Draugai