velėna reikšmė

Kas yra velėna? velė́na sf. (1) K.Būg, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, velėnà (3) KBII84, K, Rtr, K.Būg, J.Jabl, NdŽ, Skd, Grdm, Užv; R, R285, MŽ, MŽ381, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, LL19, L 1. SD120, SD88, R393, MŽ529, I, M, Amb, Klk, Švnč viršutinis dirvožemio sluoksnis, prižėlęs augalų šaknų: Velė́ną nuverps (nukas) teip par du tris pirštus Jdr. Išdrasko velė́ną i apsėja, kas augs Sug. Rugys grunto ne teip bijo, o velė́nos bijo Skp. Daržas neravėtas, velė́non peraugo Krs. Velėna su veja ižrauta SD39. Akėčios buvo medinės, mediniai kuolai – velė́ną kiek padraskė Vdn. Velėnà, a ten bulbė galia užaugti Rdn. Kad ejo su velė́na (net velėnas išdraskė) – taip užsiuto Krš. Prasiskleisčia velėnėlę, prisikeltų motinėlė LTR(Graž). Po velėneles, po smilgyneles čia gyven be darbelio RD161. Kelkias, muno matušele, aš pakelsiu tavo velėnelę D83. ^ Išmoksti kaip kurmis ant velėnõs šokt Ob. Riebi karvė, kai velė́na Trgn. Vaikas riebus ir sunkus – kai velė́na [p]PnmA.

velėna sinonimai

velėna junginiai

• iškloti velėna