atbulas reikšmė

Kas yra atbulas? ãtbulas, -à adj. (3b) 1. judantis užpakaliu ar nugara į priekį, atžagarias, atkalas, atpakalias: Vėžys eit atbulas K. Išsigandusi atšoko atbulà Vrb. Uošvė atbula atsitraukė į gretimą kambarį P.Cvir. Kai mėšlą veža, labai sunku atbulì arkliai tvartan įtraukt Ut. Eina atbulas kai vėžys Sln. Traukias atbulas, kai kart vedamas J.Jabl. ^ Ėjo Juozas kaip atbulas (lėtai, nenoromis) ir galvojo, kaip nuo dvaro atsikratyti LzP. Eina atbulas prie darbo (nenorėdamas, tingėdamas dirbti) Šln. Greitas, kad šuo atbulas pavytų PPr343. Nepradėk atbulais ratais važiuot KlvrŽ. Tu tep tikęs, kai atbulas jautis į medį lipt Mrj. atbulaĩ adv.: Trauk ratus atbulaĩ Rd. Parpuolė anys atbulai (aukštielninki) ant žemės BPI367. atbulỹn adv.: Saulė atbulyn atšoko MT45. 2. apačia į viršų, priekiu į užpakalį atsuktas, apverstas: Nemokėdama skaityti, ji pasiėmė atbulas knygas Yl. Prasta audėja – ãtbulus muštuvus įsidėjai Kt. Atbula suknele apsivilkau Grg. Atbulas kelines apsivilkęs Šll. Atbulų mietų statinys S.Dauk. Atbulųjų durų vagis neiškabins – kengės sukaltos antraip, atbulai Dr. Tas vyras prisipirko barankų, meta i meta ãtbula ranka tai pačiai į skraitą Škn. Atbulas pakūnys (skaudulys) pratrūksta į apačią, ne į viršų Tv. ^ Kramto lyg atbulaĩs dantim (nenorom; valgo lyg nenorėdamas) Gs. 3. prk. priešingas: Aš su juo kap su žmogum, o jis vis ãtbulas Alk. atbulaĩ adv.: Vietoj to, kad anas man būtų padėjęs, tai atbulaĩ, do labiau apsunkina Krd. Ne saidokas padavė mintį žvėrius šaudyti, ne tinklas žuvis gaudyti, bet atbulai Sim. 4. prk. užsispyręs, atkaklus, prieštaraujantis: Tas Petras visumet toks ãtbulas Up. Atbulas žmogus dirba kitaip, ne kaip reikia J. Ypač atbula ji prieš patėvį I.Simon. Atbulám sakyk viena – dirba kita dial. Ir kur reikia dėtis su tokiu ãtbulu vaiku? Grdm. atbulỹn adv.: Kas iš jūsų būs: juo didyn, juo atbulỹn! Grg. Juo mokos, tuo atbulỹn eina Šts. 5. P prastas, netikęs; nežmoniškas: Kas iš to, kad jo darbas ãtbulas! Dkš. Aš tep vis pasakau iš atbulõs pusės (keistai, nepaprastai), jis ir rašosi KzR. | Negerai, ka tėvas vaikus ant ãtbulo moko (moko prastai daryti) Lkv. | Atbulà šutynė, t. y. nekaištos, parpjautos pusiau bulvės su druska Lnk. atbulaĩ adv.: Tu viską atbulaĩ darai (ne taip, kaip reikia) Vrb. Dirbk kaip žmogus, o ne kaip gyvolys atbulaĩ Kv. Man vislab eit atbulaĩ K. ◊ ãtbulo dárbo priešgina: Ji tokio ãtbulo dárbo Alk. atbulaĩs nagaĩs; atbulomìs rañkomis prastai, kaip pakliūva: Dirb atbulais nagais LTR(Jnš). Jei dirbi, tai dirbk gerai, bet ne atbulõm rañkom Krp. atbulaĩs rãtais važiúoti I priešginiauti: Nepradėk atbulaĩs rãtais važiúoti KlvrŽ. su ãtbula šìrdžia nenoromis: Važiuoju į savanorius, bet su ãtbula šìrdžia Šts.

atbulas sinonimai

Ką reiškia žodis atbuleikis? Visi terminai iš raidės A.