suruošti reikšmė
Kas yra suruošti? suruõšti, -ia (sùruošia), sùruošė tr. 1. pagaminti, patiekti: Suruošė blynų ir išleido dukterį jiem valgyt nunešt LTsIII242(Ml). Liepė suruõšt visą antį Dglš. Cibulių jau suruošiù, ridikeliai da menki Klt. Suruoš' jam pautienę (ps.) Ad. Gaspadinė, suruošus talkai abiedą, išejo tvartan an gyvulius LTR(Slk). | refl. tr., intr.: Negalim susruõštie valgyt Švnč. Ką susìruošė, tą ir nešas krikštynosna Dglš. Karvėm susruošt po viedriukui reikia Klt. 2. atlikti išankstinius darbus: Nu tai jau bus veselija, jau sùruošė, o jy vis rauda Mžš. Vienam ryte atskėliau, suruošiù pečių – beruošdama pradėjau griūt (alpti) Skdt. Skubinkite, kad lig devintos valandos būtų visa suruošta rš. | refl. tr.: Susiruošk viską gražiai, paskui jau eik Br. 3. DŽ sutaisyti, sutvarkyti (kelionei): Karusę jis tuoj suruošė į kelionę pas savo motiną rš. | refl.: Rytą susiruošė ir išėjo Ps. Susìruošė į tolimą kelionę Jnš. Anas paskinkė arklį ir liepė seseriai susruõšt važiuot Gdr. Iš vakaro kai susruoši, tai ir miegi spakainas KlbIV83(Mlk). Kai atėjo vakaras, ji vėl susiruošė eiti namo J.Balč. Spėriai susiruošė tėvas ir išėjo, kaušą šalto vandens išgėręs J.Balt. Pas Gliaudelius visi jau buvo susiruošę važiuoti A.Vien. Matydamas, kad kitoniško išėjimo nebėr, susiruošė ir išejo peklon BsPII220. 4. DŽ suorganizuoti: Tėvui suėjo penkiasdešimt metų, jo technikumo dėstytojai ta proga suruošė kavutę V.Bub. Tėvas sùruošė balių, suejo visi kaimynai, susėdo Vlk. Didelė gegužinė demonstracija 1902 m. suruošiama Vilniuje rš. Kuokinę suruõšdavo dažnai Prng. | prk.: Suruõš lietų ant vakaro Vad. 5. refl. tr. juok. susigauti (kūdikį): Benkartą susìruošė Varusiotė, ė bernas jos neėmė Dglš. 6. šnek. suvalgyti: Mėsą sùruošėm Pnd. Kad sėda tokie vyrai, tai kaip mat visa suruošia PmnR. ◊ pir̃tį suruõšti primušti, nubausti: Aš suruõšiu tau pir̃tį! Brt. Tėvas paėmė diržą ir suruošė vaikams pirtį Jnš. \ ruošti; apruošti; atruošti; įruošti; išruošti; nuruošti; paruošti; parsiruošti; praruošti; priruošti; suruošti