išskubėti reikšmė

Kas yra išskubėti? išskubė́ti, ìšskuba, -ė́jo Rtr 1. intr. J, Š, Ser, NdŽ, DŽ1 skubiai išvykti (išeiti, išvažiuoti ir pan.): Apsirengusios ir kiek užkandusios, išskuba į ligoninę rš. Išskubė́jo vargšelis į darbą Rdn. Gandrai, plumpsėdami sparnais, išskubėjo iš lizdo A.Vien. | prk.: Išskubė́jo (be laiko išmirė) anie visi begerdami Rdn. 2. intr. praleisti kurį laiką skubant: Išskubė́jo visą dieną ir delto nepabaigė Š. 3. tr. skubant pasiekti, laimėti: Ką čia išskubė́si – rašyk palengviais Pvn. \ skubėti; atskubėti; įskubėti; išskubėti; nuskubėti; paskubėti; parskubėti; praskubėti; priskubėti; suskubėti; užskubėti