išvykti reikšmė
Kas yra išvykti? išvỹkti intr. Rtr, DŽ1, KŽ 1. NdŽ išeiti ar kaip kitaip iškeliauti: Svečias išvỹko, t. y. išvažiavo, išėjo J. Su šviesa kitą dieną išvykau toliau Šlč. Taip broliai Jūzapo išvyko į Egiptą S.Stan. Išvỹko kelionėn NdŽ. Tėvas išvỹko miestan Š. Išvykaũ į turgų apsipirkt Vlkv. Durnius… vienas išvỹko ant duobės, arba kapo, savo tėvo sergėti BM335(Vvr). Eik į pievą, ką sako pempė [, išgirsi]: kur išvykstì, kur išvykstì Sd. Išvỹko tėvelis Tilžių miestelin drabužių pirktų (d.) Šmn. ║ apie susisiekimo priemonę: Traukinys išvyksta labai vėlai rš. 2. ppr. impers. Šlvn pasidaryti, atsitikti, išeiti: Kas iš tos naujienos išvyks, negalima iš anksto pasakyti A1884,140. Nu Leleivai išvỹko negerai, vežė jaučius parduoti i papuolė Trk. Dėl ko pavėlavai? – Kad teip beišvỹko Šts. ║ Pš pasisekti, pavykti: Neišvỹkęs anims vaikas išejo Rdn. Gražus, išvykęs to[je] fortigrapijo[je] Šts. \ vykti; atvykti; davykti; įvykti; išvykti; nuvykti; pavykti; parvykti; pervykti; suvykti; užvykti
išvykti junginiai
- išvykti iš namų