atvykti reikšmė
Kas yra atvykti? atvỹkti intr. K, Š, Rtr, BŽ586, DŽ1, KŽ; D.Pošk, N, M, LL94,184, L 1. vykstant kur atsirasti, atkakti: Jis jau atvỹko, t. y. atkako, atėjo J. Eik sau iš kur atvỹkęs NdŽ. Ačiū atvỹkę, ačiū mus atlankę Vl. Gaunam pakvietimą, prašom tada ir tada atvỹkti Bgt. Iš kokios gi karalystės pas mane atvykai? MPs. Toj laumė pajuto, kad karaliaus nėra namie, atvykus vėl pavogė nuog jos sūnų BsPIV138. Grįždami vestuvininkai važiuoja ne tais keliais, kuriais atvyko I.Simon. Ko atvykai čion, palikęs pilį palaidą ir kraštą be priežiūros? V.Krėv. Pas tėvelį tiesiai piršlėmis atvyk S.Nėr. Į žemaičius atvykusys kunegai M.Valanč. Jei kas dirbant puola iš rankų, atvyks daug svečių LTR(VšR). | prk.: Tasai žodis bus teipgi atvykęs iš slavų žemės J.Jabl. Po skausmų atvyksta džiaugsmas TŽV809(Ps). | refl.: Anos (dukros) abi namie liko, ir sveteliai atsivỹko Š. 2. atslinkti, ateiti (apie laiką): Kad pavasaris atvỹksta, gegužė kukuo[ja] Smln. Jau pavasaris atvyko, šalta žiemelė išnyko LTR(Ndz). Rods čėsas kits atvykst KlvD350. Ruduo atvyksta prš. Ruduo atvyksta, linksmybės vyksta LTR(Lnkv). \ vykti; atvykti; davykti; įvykti; išvykti; nuvykti; pavykti; parvykti; pervykti; suvykti; užvykti
atvykti junginiai
- turintis atvykti